Per ateinančius dvejus metus komanda ištirs daugiau nei milijoną artimiausių žvaigždžių, taip 1000 kartų padidindama stebimų objektų skaičių.
„Labai džiaugiuosi, kad galėsiu vykdyti technoprognozių paiešką naudodamasis vienu jautriausių teleskopų pasaulyje“, – sakė „Breakthrough Listen“ projekto „MeerKAT“ mokslininkė Cherry Ng.
„MeerKAT“ suteiks galimybę aptikti signalus iki 250 šviesmečių atstumu. Šiame diapazone yra apie 260 000 žvaigždžių. Toliau esančių žvaigždžių paieška tampa sudėtingesnė, tačiau vis dar yra tikimybė aptikti tolimų šaltinių signalus.
Nežemiškojo intelekto paieškos (SETI) programa yra nepavydėtinoje padėtyje, nes retai gauna vyriausybinį mokslinių tyrimų finansavimą. NASA iš esmės vengia SETI tyrimų nuo tada, kai 1993 m. buvo atšauktas planuotas didelės skiriamosios gebos mikrobangų tyrimas.
SETI (kartais nepelnytai) siejamas su sąmokslo teorijomis, o tai kartais užgožia potencialą atsakyti į vieną svarbiausių žmonijos užduodamų klausimų: ar esame vieni Visatoje?
Tačiau pastaraisiais metais SETI institutą paskatino milijardierių Julijos ir Jurijaus Milnerių privačios lėšos.
Be kita ko, „Breakthrough Listen“ naudojasi „Green Bank“ teleskopu JAV ir „Parkeso“ teleskopu Australijoje. „MeerKAT“ yra naujausias papildymas.
„MeerKAT“ yra 64 antenų masyvas. Dėl to jis gali matyti 50 kartų didesnį dangaus plotą nei „Green Bank“ teleskopas.
„Tokiame dideliame apžvalgos lauke paprastai yra daugybė žvaigždžių, kurios yra įdomūs technosignatūrų taikiniai“, – sakė „Breakthrough Listen“ vyriausiasis tyrėjas Dr. Andrew Siemionas, – „Mūsų naujasis superkompiuteris leidžia sujungti signalus iš 64 lėkščių ir gauti didelės skiriamosios gebos skenavimą, pasižymintį puikiu jautrumu, nedarant įtakos kitų astronomų tyrimams.“
Vienas pirmųjų „Breakthrough Listen“ taikinių, kuriuos „MeerKAT“ stebės, yra Kentauro Proksima – netolima žvaigždė su dviem žinomomis uolėtomis planetomis, išsidėsčiusiomis gyvenamojoje zonoje aplink savo žvaigždę.
Astronomų nuomonės dėl to, ar ten galima rasti išsivysčiusių civilizacijų, konkuruoja. Vieni teigia, kad jei gyvybė ten būtų, mes jau būtume ją pastebėję. Tokia yra Fermio paradokso prielaida, kurioje teigiama, kad gyvybė greičiausiai paplitusi tolimoje Visatoje ir dėl didelių atstumų jos vis dar neatradome.
1961 m. suformuluotoje garsiojoje Drake'o lygtyje bandoma matematiškai išskaidyti Fermio paradoksą į konkrečias tikimybes, kad gyvybė bus rasta kitur.
Kol kas nėra jokių nežemiškos gyvybės požymių. Retkarčiais pasitaikančios keistenybės, pavyzdžiui, 1977 m. „Wow“ signalas, nepasikartojo atliekant tolesnius tyrimus. Šie keistumai geriausiu atveju yra neįtikinamos užuominos, kad ten kažkas yra. Arba dažnai paaiškėja, kad tai yra signalai iš kitų Žemės vietų, klaidingai suprasti kaip nežemiškos kilmės.
Projekto „Breakthrough Listen“ prielaida yra ta, kad jei neieškosime, atsakymo negausime. Dėl galingų „MeerKAT“ galimybių paieška taps kruopštesnė. Tik laikas parodys, ką jie ras arba neras.
