Šiam laipsniškam Žemės paviršiaus grimzdimui priežasčių yra daug, tačiau pačių miestų svoris tiriamas retai.
Tyrime nustatyta, kad Niujorkas dėl aukštų pastatų svorio grimzta 1–2 milimetrus per metus. Keli milimetrai gali atrodyti nedaug, tačiau kai kurios miesto dalys grimzta daug sparčiau – taip pat sparčiai, kaip atsistatinėja tektoninės plokštės ištirpus ledynams.
Deformacija gali sukelti problemų žemai esančiam miestui, kuriame gyvena daugiau kaip 8 mln. žmonių, todėl šie rezultatai turėtų paskatinti tolesnes pastangas kurti klimato kaitos mažinimo strategijas, kad būtų galima kovoti su didėjančia potvynių rizika ir kylančiu jūros lygiu.
„Straipsnio esmė – atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas papildomas daugiaaukštis pastatas, pastatytas upės ar ežero pakrantėje, gali prisidėti prie būsimo potvynio rizikos“, – rašė geologas Tomas Parsonsas iš Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos ir jo kolegos iš Rodo salos universiteto.
2020 m. mokslininkai apskaičiavo, kad visa tai, ką žmonės kada nors sukūrė, beveik prilygsta arba jau viršija visų gyvų Žemės gyventojų sausą svorį. Pastatai ir keliai sveria daugiau nei visi medžiai ir krūmai kartu sudėjus, o plastmasės sveria dvigubai daugiau nei gyvūnai.
Šiame naujame tyrime mokslininkai apskaičiavo daugiau nei 1 milijono Niujorko pastatų bendrą masę, kuri siekė 764 000 000 000 000 000 kilogramų. Tada jie padalijo miestą į 100 x 100 metrų kvadratų tinklelį ir, atsižvelgdami į gravitacijos jėgą, perskaičiavo pastatų masę į slėgį žemyn.
Jų skaičiavimai apima tik pastatų ir juose esančių daiktų masę, o ne Niujorko kelius, šaligatvius, tiltus, geležinkelius ir kitus asfaltuotus plotus. Net ir su šiais apribojimais šie nauji skaičiavimai patikslina ankstesnius miesto įgriuvimo stebėjimus, nes atsižvelgia į sudėtingą paviršiaus geologiją po Niujorku, kurią sudaro smėlio, dumblo ir molio ežerų nuosėdos bei uolienų atodangos.
Palygindama šiuos modelius su palydoviniais duomenimis, kuriais matuojamas žemės paviršiaus aukštis, komanda nustatė miesto nusėdimą. Tyrėjai įspėjo, kad didėjanti urbanizacija, įskaitant požeminio vandens sausinimą, gali tik padidinti Niujorko įgriuvų problemą.
Niujorkas tikrai nėra vienintelis toks miestas pasaulyje. Ketvirtadalis Indonezijos sostinės Džakartos iki 2050 m. gali atsidurti po vandeniu, nes dėl požeminio vandens gavybos miesto dalys per metus įgriūva beveik 11 cm. Daugiau nei 30 milijonų Džakartos gyventojų dabar svarsto galimybę persikelti į kitą vietą arba imtis dvigubai aktyvesnių klimato kaitos priemonių.
Palyginimui, Niujorkas užima trečią vietą pagal būsimų potvynių pavojų. Didžioji dalis žemutinio Manhatano yra tik 1 ir 2 metrus virš dabartinio jūros lygio. 2012 ir 2021 m. uraganai taip pat parodė, kaip greitai daugiausia asfaltuotą miestą gali užlieti vanduo.
„Niujorkas simbolizuoja visame pasaulyje augančius pakrančių miestus, kurie, kaip pastebima, skęsta, o tai reiškia, kad egzistuoja bendras pasaulinis iššūkis mažinti didėjančio užliejimo pavojų“, – daro išvadą tyrėjai.
2022 m. atlikus 99 pakrančių miestų visame pasaulyje tyrimą nustatyta, kad nusėdimas iš tikrųjų gali būti didesnė arba bent jau nepakankamai įvertinta problema, palyginti su jūros lygio kilimu. Daugumoje apklaustų miestų žemė slūgsta greičiau nei kyla jūros lygis, o tai reiškia, kad gyventojai su potvyniais susidurs anksčiau, nei prognozuoja klimato modeliai.
