Temperatūra jau pakilusi 1,1-1,2 laipsnio
Manoma, kad norint išvengti žalingiausių klimato kaitos padarinių būtina ilgą laiką išlikti žemesnėje temperatūroje nei ši riba, rašoma BBC portale.
Klimato, mokslo ir duomenų žurnalistų komanda – Mattas McGrathas, Markas Poyntingas, Becky Dale ir Jana Tauschinski – įspėja, kad šie metai turėtų būti karščiausi per visą istoriją, o 2024-ieji gali būti dar karštesni.
Pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo.
„Tai – ženklas, kad pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo“, – jų straipsnyje cituojama dr. Melissa Lazenby iš Sasekso universiteto.
Ši išvada paskelbta po rekordinės rugsėjo temperatūros ir ekstremalių orų reiškinių vasarą didžiumoje pasaulio.
2015 m. gruodį Paryžiuje susirinkę politiniai lyderiai pasirašė susitarimą, kad ilgalaikis pasaulinės temperatūros kilimas šį šimtmetį bus „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniai ir bus dedamos visos pastangos, kad jis neviršytų 1,5 laipsnio.
Sutartos ribos reiškia skirtumą tarp vidutinės pasaulinės temperatūros dabar ir ikipramoniniu laikotarpiu – 1850-1900 m., prieš pradedant plačiai naudoti iškastinį kurą.
Šių Paryžiuje nustatytų ribų pažeidimas reiškia, kad minėta riba viršijama per 20 ar 30 metų vidurkį. Dabar ilgalaikis vidutinis atšilimo rodiklis yra 1,1-1,2 laipsnio, skaičiuoja BBC žurnalistai.
Bet kuo dažniau atskiromis dienomis bus viršijama 1,5 laipsnio riba, tuo labiau pasaulis artės prie jos per ilgesnį laiką.
Pirmą kartą šiais laikais tai įvyko 2015 m. kelias dienas gruodį, kai politikai kaip tik pasirašinėjo susitarimą dėl 1,5 laipsnio ribos. Nuo to laiko ši riba buvo ne kartą peržengta, paprastai tik trumpiems laikotarpiams.
Šiemet iki spalio 2-osios maždaug 86 dienos buvo šiltesnės nei 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu.
Riba buvo viršyta maždaug 75 dienas 2016-aisiais dėl stipraus El Ninjo reiškinio – natūralaus klimato pokyčio, dėl kurio paprastai kyla pasaulinė temperatūra, poveikio.
Gali būti šilčiausi metai
BBC atlikta „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenų analizė rodo, kad šiemet iki spalio 2-osios maždaug 86 dienos buvo šiltesnės nei 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Tai pranoksta 2016-ųjų rekordą dar gerokai iki metų pabaigos.
Tikslus dienų, peržengusių 1,5 laipsnio ribą, skaičius yra šiek tiek neapibrėžtas, nes duomenys atspindi pasaulinį vidurkį, kuris gali būti su nedideliais neatitikimais. Tačiau skirtumas, kuriuo 2023 m. jau aplenkė 2016 m. rodmenis, leidžia tikėti, kad rekordas jau pagerintas.
„Tai, kad kasdien ir ilgesnį dienų skaičių pasiekiame šią 1,5 laipsnio anomaliją, kelia nerimą“, – pripažino dr. M.Lazenby.
Vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių temperatūros anomalijų stiprėjimą, yra prasidėjusios El Nino sąlygos. Tai buvo patvirtinta prieš kelis mėnesius – nors šis reiškinys vis dar silpnesnis nei 2016 m., pasiekęs aukščiausią lygį.
Tokios sąlygos padeda iš rytinės Ramiojo vandenyno dalies perpumpuoti šilumą į atmosferą. Tai gali paaiškinti, kodėl šie metai yra pirmieji, kai birželio-spalio mėnesiais užfiksuota 1,5 laipsnio anomalija – kartu su ilgalaikiu atšilimu dėl iškastinio kuro deginimo.
Readingo universiteto prof. Edo Hawkinso teigimu, tai pirmą kartą matoma šiaurinio pusrutulio vasarą.
Dienos, kai temperatūrų skirtumas viršijo 1,5 laipsnio, tęsėsi ir rugsėjį. Kai kurios iš jų buvo daugiau nei 1,8 laipsnio šiltesnės už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Viso mėnesio temperatūra buvo 1,75 laipsnio aukštesnė. Iki šiol metų temperatūra tik maždaug 1,4 laipsnio viršydavo 1850-1900 m. vidurkį, teigia „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba.
Šiaurės Atlanto vandenynas yra šilčiausias, koks kada nors buvo užfiksuotas.
Tiesa, nors 2023-ieji yra pakeliui į šilčiausius metus per visą istoriją, nesitikima, kad jie per visus 12 mėnesių peržengs 1,5 laipsnio ribą.
Nerimauja dėl ledo Antarktidoje
Pasaulio vandenynai šiemet taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta temperatūra ir į atmosferą išleido dar daugiau šilumos.
Jennifer Francis iš Woodwello klimato tyrimų centro JAV žodžiais, Šiaurės Atlanto vandenynas yra šilčiausias, kokį kada nors jie buvo užfiksavę.
Nuolat nerimaujama dėl jūros ledo būklės aplink šalčiausią žemyną Antarktidą, nes duomenys rodo, kad jo lygis gerokai mažesnis nei bet kurią ankstesnę žiemą.
Tačiau, kai kurių ekspertų nuomone, du pastarųjų mėnesių temperatūros šuoliai Antarktidoje, kuriuos sukėlė natūralus kintamumas, padidino pasaulinį vidurkį, rašoma BBC portale.
Nors rudenį ir žiemą šiaurinis pusrutulis natūraliai atvės, manoma, kad dideli temperatūrų skirtumai, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, gali išlikti, ypač kai šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje El Nino pasieks piką.
Mokslininkai mano, kad šios tebesitęsiančios aukštos temperatūros anomalijos turėtų būti perspėjimas politiniams lyderiams, kurie lapkritį susirinks Dubajuje į COP28 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Jie įspėja, kad reikia imtis veiksmų dėl išmetamųjų teršalų kiekio, ir ne tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Kovą Jungtinės Tautos paragino šalis paspartinti klimato kaitos veiksmus, pabrėždama, kad jau dabar yra veiksmingų galimybių mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pradedant atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais ir baigiant elektra varomomis transporto priemonėmis.
