„2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.
„Barry Sharplessas ir Mortenas Meldalas padėjo pagrindus funkcinei chemijos formai – „click“ chemijai, kurioje molekuliniai statybiniai blokai greitai ir efektyviai sujungiami. Carolyn Bertozzi perkėlė „click“ chemiją į naują dimensiją ir pradėjo ją naudoti gyvuose organizmuose“, – teigiama jame.
„Chemikus jau seniai skatina noras kurti vis sudėtingesnes molekules. Farmacijos tyrimuose tai dažnai reiškė dirbtinį natūralių molekulių, turinčių medicininių savybių, atkūrimą. Tai leido sukurti daug puikių molekulinių konstrukcijų, tačiau jų gamyba paprastai užima daug laiko ir yra labai brangi“, – aiškinama jame.
„Šių metų chemijos premija skiriama už tai, kad nereikia pernelyg sudėtingų dalykų, o dirbama su tuo, kas lengva ir paprasta. Funkcionalias molekules galima sukurti net ir einant tiesiu keliu“, – sako Nobelio chemijos premijos komiteto pirmininkas Johanas Aqvistas.
Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta vokiečiui Benjaminui Listui ir JAV dirbančiam britų kilmės tyrėjui Davidui W.C.MacMillanui „už asimetrinės organokatalizės išvystymą“.
B.Sharplessas, kuriam paskirta jau antroji Nobelio chemijos premija, pradėjo šį procesą. Maždaug 2000 metais jis sukūrė „click“ chemijos sąvoką, kuri yra „paprastos ir patikimos chemijos forma, kai reakcijos vyksta greitai ir išvengiama nepageidaujamų šalutinių produktų“, sakoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime.
Netrukus po to M.Meldalas ir B.Sharplessas atskirai „pristatė tai, kas šiuo metu yra „click“ chemijos perlas: vario katalizuojamą azidų-alkinų cikloprijungimą“, priduriama jame.
„Tai elegantiška ir veiksminga cheminė reakcija, kuri dabar plačiai naudojama. Be daugelio kitų panaudojimo būdų, ji naudojama kuriant vaistus, sudarant DNR žemėlapius ir kuriant tinkamesnes medžiagas“, – aiškinama pranešime.
C.Bertozzi perkėlė „click“ chemiją į naują lygį, sukurdama „spragtelėjimo“ reakcijas, kurios veikia gyvų organizmų viduje. Jos bioortogonalinės reakcijos vyksta nesutrikdant įprastos ląstelės chemijos. Dabar šios reakcijos visame pasaulyje naudojamos ląstelėms tirti ir biologiniams procesams stebėti, nurodoma pranešime.
Laureatai gaus aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Laureatai savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Karolio XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A.Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect, Johnas F.Clauseris ir Antonas Zeilingeris, pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
