Kiekvieno žmogaus kūne yra milijardai ląstelių ir kiekviena jų turi receptorius, kurie padeda jausti aplinką, kad galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
R.J.Lefkowitzo ir B.K.Kobilkos tyrimai padėjo suprasti, kaip veikia svarbi receptorių šeima – G baltymo sujungtieji receptoriai (GPCR). Jie nustato ląstelės išorėje esančias molekules ir, atsižvelgdami į jas, aktyvuoja signalus ląstelės viduje.
„Ilgą laiką buvo nežinoma, kaip ląstelės jaučia aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, turi smarkų poveikį: padidina kraujo spaudimą ir priverčia širdį plakti smarkiau. Jie įtarė, kad ląstelių paviršiuje yra tam tikri hormonų jutikliai. Tačiau kokia jų sandara ir kaip jie veikia nebuvo žinoma“, – rašoma Nobelio komiteto pranešime.
Šių mokslininkų darbas padėjo atrasti šiuos receptorius ir nustatyti, kaip jie veikia. Maža to, pernai B.K.Kobilkai ir jo mokslininkų komandai pavyko užfiksuoti vaizdą, kai aktyvuotas receptorius siunčia signalą ląstelei.
Jų tyrimai ypač naudingi medicinos srityje ir padeda kurti kokybiškesnius vaistus, turinčius mažiau šalutinių efektų.
Mokslininkai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. Lt) premiją.
Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.