Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį skyrė šią premiją už „teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį, kas neseniai buvo patvirtinta, atradus išpranašautą elementariąją dalelę“.
Mokslininkų teorijos buvo patvirtintos praeitais metais, atradus Higso bozoną netoli Ženevos įsikūrusioje laboratorijoje, pridūrė akademija.
Šis pranešimas, kurio buvo nekantriai laukiama, buvo atidėtas vienai valandai, o toks žingsnis buvo labai neįprastas.
Akademija kol kas neatskleidė oficialių priežasčių, tik iš anksto numatytu paskelbimo laiku socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, jog jos „posėdis tebevyksta“.
Akademija premijos laureatus išrenka balsų dauguma pranešimo paskelbimo dieną.
Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P.Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.
F.Englert'as ir P.Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.
Remdamiesi P.Higgso, F.Englert'o ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).
Pernai liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higso bozoną“.
Kad ši dalelė būtų atrasta, prireikė suburti tūkstančių mokslininkų komandą ir sukaupti milžinišką kiekį duomenų, gaunamų tiriant didžiuliu greičiu skriejančių protonų susidūrimus Didžiajame hadronų greitintuve kuriame įmanoma akimirkai sukurti sąlygas, artimas egzistavusioms 1–2 trilijonines sekundės dalis po Didžiojo sprogimo.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui.
Šis galingiausias pasaulyje greitintuvas, kainavęs 10 mlrd. JAV dolerių, yra įrengtas giliai po žeme 27 kilometrų ilgio žiediniame tunelyje abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos.
Higso bozonai užfiksuojami tik per vieną iš maždaug trilijono susidūrimų, o CERN prireikė laiko, kol buvo patvirtinta, jog naujai atrastos dalelės savybės iš tikrųjų atitinka teoriškai aprašyto Higso bozono charakteristikas ir kad ji nėra kitos dalelės atmaina.
P.Higgsas pareiškė pasijutęs priblokštas, kai sužinojo apie apdovanojimą.
„Esu priblokštas, gavęs šį apdovanojimą, ir dėkoju Švedijos karališkajai akademijai“, – 84 metų P.Higgsas rašo pranešime, paskelbtame Edinburgo universiteto, kuriame jis dirba.
„Taip pat norėčiau padėkoti visiems, kad prisidėjo prie šios naujos dalelės atradimo, ir padėkoti savo šeimai, draugams bei bendradarbiams už jų palaikymą, – pridūrė jis. – Tikiuosi, kad šis fundamentaliojo mokslo pripažinimas padės padidinti iš pažiūros praktinio pritaikymo neturinčių tyrimų vertės suvokimą.“
Savo ruožtu 80 metų F.Englert’as žinią apie apdovanojimą pakomentavo AFP tik keliais žodžiais: „Esu labai laimingas, kad gavau šį prizą.“
F.Englert'as ir P.Higgsas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą.
Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui.
