Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Jau ne vienus metus prancūzas A.Aspectas buvo minimas kaip potencialus laureatas dėl savo tyrimų kvantinės sieties srityje. Premiją jis gavo bendrai su Austrijos mokslininku A.Zeilingeriu ir amerikiečiu J.F.Clauseriu.
Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.
Albertas Einsteinas šią teoriją, pradėtą plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.
Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A.Aspecto atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A.Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.
„2022 metų fizikos premijos laureatų sukurtos eksperimentinės priemonės padėjo pamatus naujai kvantinių technologijų erai. Galimybė manipuliuoti ir valdyti kvantines būsenas bei visus jų savybių sluoksnius suteikia mums galimybę naudotis įrankiais, turinčiais netikėto potencialo“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.
„Vykdomi intensyvūs moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant panaudoti ypatingas atskirų dalelių sistemų savybes, kad būtų galima konstruoti kvantinius kompiuterius, tobulinti matavimus, kurti kvantinius tinklus ir užmegzti saugų kvantinį šifruotą ryšį“, – priduriama pranešime.
Pasak komiteto, J.Clauseris sukonstravo aparatą, kuris vienu metu išspinduliuoja du susietus fotonus, pažeisdamas Bello nelygybę, bet atitikdamas kvantinės mechanikos prognozes.
A.Aspect sukūrė konfigūraciją, užpildžiusią svarbią spragą, trukdžiusią matuoti dvi susietas daleles jų nepaveikiant.
A.Zeilingeris dirbo susietas kvantines būsenas tyrinėjusioje mokslininkų grupėje. Jai pavyko pademonstruoti vadinamąją kvantinę teleportaciją, leidžiančią per atstumą perkelti kvantinę būseną iš vienos dalelės į kitą.
Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe, vokiečiui Klausui Hasselmannui ir italui Giorgio Parisi už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą.
Laureatas savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Karlo XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A.Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausia dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
