M.Karplusas gimė 1930 metais žydų šeimoje, Vienoje. Jam vos pavyko pabėgti iš Austrijos, kai 1938 metais ją perėmė nacistinė Vokietija, rašė mokslininkas 2006 metais straipsnyje, kurį išspausdino „Annual Review of Biophysics and Biomolecular Structure“.
M.Karplusas straipsnyje rašė apie pasikeitusį visuomenės požiūrį į jį ir jo šeimą dar prieš ateinant naciams, ir kaip jį ir jo brolį erzindavo geriausiais draugais laikyti berniukai.
„1937-ųjų pavasarį jie staiga atsisakė su mumis bet ką daryti ir pradėjo mus vadinti „purvinais žydų berniukais“, nors mes vis tiek kvailai bandėme su jais bendrauti“, – rašė jis.
Kai 1938 metų kovą vokiečių kariuomenė įžengė į Austriją, M.Karplusas su motina ir broliu pabėgo į Šveicariją.
Tačiau labiausiai, „traumuojantis“ šio pabėgimo dalykas buvo tas, kad jo tėvas negalėjo išvykti ir buvo uždarytas į Vienos kalėjimą, rašė mokslininkas.
„Iš dalies jis buvo laikomas įkaitu, kad mūsų turėti pinigai neišgaruotų iš šalies, – rašoma straipsnyje. – Per stebuklą jis atsidūrė Havre, likus kelioms dienoms iki mūsų laivo „Ile de France“ išplaukimo į Niujorką.“
Vėliau M.Karplusas sužinojo, kad už tėvo paleidimą jo dėdė sumokėjo 5 tūkst. JAV dolerių užstatą.
Nors M.Karplusas, kuriam dabar 83-eji, su šeima pabėgo, daugumos Austrijos žydų laukė daug baisesnis likimas. „Kaip žinoma iš istorijos, daugelis jų negalėjo išvykti ir mirė koncentracijos stovyklose“, – rašė mokslininkas.
Jungtinėse Valstijose M.Karplusui pavyko padaryti stulbinančią mokslininko karjerą. 1953 metais jis gavo daktaro laipsnį, o vėliau padarė atradimų, už kuriuos trečiadienį su kolegomis buvo apdovanotas prestižiškiausia pasaulio premija.
Švedijos karališkoji mokslų akademija M.Karplusą, Michaelį Levittą ir Arieh Warshelį Nobelio premija apdovanojo „už sudėtingų cheminių sistemų daugiamačių modelių išplėtojimą“.
