Nobelio premijos laureato idėja, kad iki Didžiojo sprogimo egzistavo kitos visatos, turi įrodymų

Prieš Didįjį sprogimą, po kurio mūsų Visata pradėjo sparčiai plėstis, galėjo egzistuoti ankstesnė visata.
Rogeris Penrose'as
Rogeris Penrose'as / „Scanpix“/AP nuotr.

Rogeris Penrose'as, Oksfordo universiteto (JK) matematikas ir fizikas, neseniai laimėjęs Nobelio premiją už darbą juodųjų skylių srityje, teigia, kad mūsų Visata nebuvo pirmoji ir nebus paskutinė.

„Didysis sprogimas nebuvo pradžia“, – R.Penrose'as teigia straipsnyje „Kažkas buvo iki Didžiojo sprogimo ir tai, ką turėsime savo ateityje“.

Mokslininko nuomone, Visata toliau plėsis, kol galiausiai sunyks visa jos materija ir tada jos vietoje prasidės nauja visata.

„Mes turime Visatą, kuri plečiasi ir plečiasi, jos masė nyksta, ir šioje beprotiškoje mano teorijoje ta tolima ateitis tampa naujos visatos didžiuoju sprogimu“, – teigia R.Penrose'as.

Jo idėją įrodo tai, ką Penrose'as vadina Hawkingo taškais (Hawking Points) – juodųjų skylių, buvusių dar prieš Didįjį sprogimą, liekanos, kurios spinduliuodamos po truputį nyksta.

VIDEO: Roger Penrose - Why Did Our Universe Begin?

„Taigi, mūsų Didysis sprogimas prasidėjo tuo, kas buvo tolima ankstesnės visatos ateitis, o į mūsiškes panašios juodosios skylės išnykdamos paliko savo liekanas – vadinamuosius Hawkingo taškus“, – pridūrė R.Penrose'as.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis