Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko Harvardo universiteto medicinos profesoriui Williamui G.Kaelinui jaunesniajam, britų gydytojui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui ir Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos profesoriui Greggui L.Semenzai – „už jų atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prie jo prisitaiko“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute
„Jie padėjo pamatą mūsų supratimui, kaip deguonies koncentracijos veikia ląstelių metabolizmą ir fiziologines funkcijas“, – nurodė Nobelio komitetas ir pridūrė, kad šių mokslininkų atradimai „atvėrė kelią perspektyvioms naujoms strategijoms kovoti su mažakraujyste, vėžiu ir daugeliu kitų ligų“.
Komitetas sakė, kad šie trys mokslininkai identifikavo molekulinius mechanizmus, reguliuojančius genų veiklą reaguojant į įvairias deguonies koncentracijas ir labai svarbius daugeliui ligų.
„Intensyviai tęsiamos pastangos mokslinėse laboratorijose ir farmacijos įmonėse dabar yra sutelktos į vaistų, galinčių veikti įvairias ligų būkles aktyvinant arba blokuojant deguonį jaučiančius mechanizmus, kūrimą“, – sakoma Komiteto pranešime.
61 metų W.G.Kaelinas dirba JAV Howardo Hugheso medicinos institute ir dėsto Harvardo universiteto medicinos mokykloje, o 63 metų G.L.Semenza yra Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos Ląstelių inžinerijos instituto kraujagyslių tyrimų programos direktorius.
65 metų P.J.Ratcliffe'as yra Franciso Cricko instituto Londone klinikinių tyrimų direktorius ir Taikinių atradimo instituto Oksforde direktorius.
Trijulė pasidalys Nobelio premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).
Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija atiteko dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P.Allisonui ir japonui Tasuku Honjo, tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.
Tradiciškai Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija, trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas, o ketvirtadienį – du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.
Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės ekonomikos premijos laureatas, tačiau dar prieš tai, penktadienį, Osle bus paskirta Nobelio taikos premija, kurią lažybininkai prognozuoja 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg.
Prognozuoti galimus laureatus visuomet būna labai sunku, nes premijas skiriančios institucijos nominuotųjų vardus paslaptyje laiko 50 metų.
Kalbat apie Nobelio medicinos premiją, Švedijos Karolinskos institutas yra gavęs 633 nominacijas.
Kaip pranešė Švedijos visuomeninis radijas SR, šiemet premija galėtų atitekti Libane gimusiai JAV genetikei Hudai Zoghbi, atradusiai, kad genetinė mutacija nulemia Retto sindromą – sunkiausią, tik mergaitėms pasireiškiančią autizmo formą.
Tuo tarpu Švedijos didžiausias dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, kad galėtų būti pagerbti imunologai Marcas Feldmannas iš Australijos ir Indijoje gimęs britų mokslininkas Ravinderis Maini, tyrinėję reumatoidinį artritą.
Taip pat minima amerikietė Mary-Claire King, atradusi geną BRCA1, kuris yra atsakingas už paveldimą krūties vėžio formą.
