Nors skamba šiek tiek beprotiškai, iš tiesų tai yra labai logiškas sprendimas. Norvegija yra išvysčiusi milžinišką žuvininkystės pramonę, kuri neišvengiamai prigamina ir atliekų – žuvų gaišenų, nuopjovų ir kitų organinės kilmės šiukšlių, iš kurių įmanoma gaminti suskystintas biodujas.
„Tai, kas kitiems yra problema, mums yra ištekliai ir sprendimas. Panaudodami biokurą laivuose taptume pirma pasaulyje kruizinių laivų valdymo kompanija, kuri nenaudotų iškastinių degalų“, – sakė Norvegijos kruizinių laivų valdymo bendrovės „Hurtigruten“ vadovas Danielis Skjeldamas.
Tiesa, biokuro gamyba yra ne itin malonaus kvapo procesas – net tada, kai žuvys nėra naudojamos kaip žaliava. Galutinis šio proceso produktas yra skirtingų dujų mišinys, susidarantis organinėms medžiagoms skaidantis bedeguonėje aplinkoje.
Didžiąją šių gautų dujų dalį sudaro metanas ir anglies dvideginis, tačiau paprastai mišinyje būna ir vandenilio sulfido, smirdinčio supuvusiais kiaušiniais.
Vėliau dujų mišinį galima išgryninti ir suskystinti, taip gaunant skystą biokurą.
Bet nors tai yra žingsnis ekologijos požiūriu tinkama kryptimi, biokuras nėra pats „švariausias“ atsinaujinančios energijos šaltinis. Mat gamybos proceso metu vis vien generuojamas anglies dvideginis (nors ir kur kas mažiau nei tradicinių iškastinių degalų atveju). Be to, biokuras niekada nebus universalus produktas, tinkamas bet kokiam varikliui.
„Hurtigruten“ taip pat investuoja į šešis visiškai naujus kruizinius laivus, kurie būtų varomi biodegalais, suskystintomis gamtinėmis dujomis ir elektra. Pagal planą, kurio dalis yra šie šeši laivai, „Hurtigruten“ ketina iki 2050 metų tapti anglies požiūriu neutralia kompanija.
Jau 125 metus veiklą vykdanti įmonė atsisako ne tik iškastinių degalų, bet ir vienkartinių plastikinių produktų.
Pirmasis naujos serijos laivas turėtų būti nuleistas į vandenį jau kitais metais.
Norvegai išskirtinai didelius ekologinius reikalavimus sau iš dalies taiko dėl to, kad įmonės laivai dažnai lankosi Arkties ir Antarktidos regionuose, plaukioja itin švariuose vandenyse. Be to, Norvegijoje numatyta nuo 2026 metų į fjordus leisti įplaukti tik neteršiantiems kruiziniams laivams.
