Naikintuvas kare yra beprotiškai naudingas ginklas, tačiau tokiems lėktuvams reikia labai daug priežiūros ir tinkamų sąlygų. Nors jie gali skrieti greičiau už garsą, naikintuvams reikia gerų pakilimo ir nusileidimo takų, kokių karo sąlygomis gali ir nebelikti. Taigi, naudojami stabdymo parašiutai (kokius, beje, kadaise turėjo ir ne vienas keleivinis laineris).
Stabdymo parašiutai ypač svarbūs šalto klimato šalims, kuriose improvizuoti aerodromai gali išdygti ir, pavyzdžiui, ant ledo. Kita vertus, ir įprasti aerodromai dažnai turi slidžius takus – kuo mažiau tako naikintuvas naudoja nusileidimui, tuo mažesnė tikimybė, jog jis nuo jo nuslys ir patirs avariją. Kartu stabdymo parašiutas suteikia ir stabilumo.
Karališkosios Norvegijos karinės oro pajėgos savo 56 vienetus lėktuvų F-16 keičia 52 vienetais F-35 lėktuvų. Naujaisiais naikintuvais Norvegija yra patenkinta, tačiau stabdymo parašiutai kol kas nuvylė.
Iš kevlaro pasiūti parašiutai turėtų atlaikyti bent 10 tūkstančių nusileidimų. Juos „Lockheed Martin“ specialiai kūrė šalto klimato šalims – F-35 stabdymo parašiutai buvo išbandyti Aliaskoje ir toje pačioje Norvegijoje. Parašiutas skrydžio metu ilsisi STEALTH savybes atitinkančiame modulyje, o nusileidimo metu yra išskleidžiamas vieno mygtuko paspaudimu.
Pranešama, kad stabdymo parašiutai Norvegijoje neatlaiko tų žadėtų 10 tūkstančių nusileidimų – jie ima plyšti gerokai anksčiau. Ir tai Norvegijai nepatinka – reikalaujama trūkumą pašalinti iki 2020-2021 metų žiemos. Ir „Lockheed Martin“ tai pasistengs atlikti.
Stabdymo parašiutai reikalingi ne tik apledėjusiuose aerodromuose. Jie taip pat gali padėti nutūpti ten, kur tokie naikintuvai tiesiog neišsitektų. Avarinėse situacijose tai suteiktų šiek tiek papildomo lankstumo, nes nusileidimui tiktų ir mažesni aerodromai. Kartais tai gali būti skirtumas tarp katapultavimosi bei visiško naikintuvo praradimo ir avarinio nusileidimo. Plyštantys parašiutai yra tiesiog pavojingi – vietoj to, kad sumažintų tūpimui reikalingo tako ilgį, jie gali sukelti avarijas.
