„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nufotografuotas per Saulę ropojantis 2 Žemių dydžio „vėžliukas“

Naujausiuose Čilėje pastatyto radijo teleskopų masyvo ALMA užfiksuotuose Saulės vaizduose matoma tamsi vėžlio formą primenanti, dviejų Žemių dydžio dėmė. O mokslininkus gautas vaizdas domina ne dėl formos, bet dėl to, kad ALMA Saulės stebėjimui panaudotas pirmą kartą.
Saulės „vėžliukas“, užfiksuotas 1,25 mm bangų ilgyje, ropojantis pačiame žemiausiame chromosferos sluoksnyje, iškart virš fotosferos – regimųųjų bangų spektre matomo Saulės paviršiaus
Saulės „vėžliukas“, užfiksuotas 1,25 mm bangų ilgyje, ropojantis pačiame žemiausiame chromosferos sluoksnyje, iškart virš fotosferos – regimųųjų bangų spektre matomo Saulės paviršiaus / ESO nuotr.

Paprastai ALMA naudojamas pačių tolimiausių Visatos galaktikų gaudymui, jų skleidžiamų radijo bangų stebėjimui. Bet šiuo atveju jis fiksavo radijo bangas, skleidžiamas Saulės chromosferos – zonos, esančios iškart virš paviršiaus, matomo regimos šviesos spektre. 1,25-3 mm ilgio bangų stebėjimo duomenys rodo sąlygas skirtinguose chromosferos gyliuose, tad gali mokslininkams pateikti naujų žinių apie Saulės fiziką.

VIDEO: Giant sunspot seen at millimetre-wavelength (4K)

„Esame pratę matyti Saulės vaizdą regimosios šviesos spektre, bet jis gali atskleisti tik dalį informacijos apie mūsų artimiausios žvaigždės paviršiaus dinamiką ir atmosferos energijas. Norint pilnai perprasti Saulę reikia ją tirti visame elektromagnetinių bangų spektre, taip pat milimetriniame ir submilimetriniame spektre, kurį gali stebėti ALMA“, – oficialiame pranešime sakė Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos (JAV) astronomas Timas Bastianas.

Anot Europos pietų observatorijos (ESO, European Southern Observatory)ALMA teleskopo antenos yra specialiai sukonstruotos taip, kad galėtų būti nukreiptos tiesiai į galingą spinduliuotės šaltinį, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai ALMA iš tiesų žvelgė iš mus šildantį rutulį.

Saulės dėmės žvaigždės paviršiuje susidaro tada, kai išsikreipia Saulės magnetinio lauko linijos, linkis prasiveržia pro plazmos paviršių ir susidaro vėsesnis plotas. Dėl magnetinio aktyvumo ypatumų vyksta ir tokie reiškiniai, kaip saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai, kurių metu į kosmosą išsviedžiama dalis Saulės medžiagos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs