„Su liūdesiu pranešame apie „voronautės“ Nefertitės netektį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Smithsono instituto Nacionalinio gamtos muziejaus Vašingtone darbuotojai.
Voras į Tarptautinę kosminę stotį iškeliavo liepą. Jis dalyvavo studento sumanytame mokslo projekte. Voro skrydžio į kosmosą idėją pateikė 18-metis Amras Mohamedas iš Aleksandrijos Egipte, dalyvavęs internetiniame vaizdo konkurse „YouTube Space Lab“.
Voras, senovės Egipto karalienės garbei pavadintas Nefertite, laboratorijoje praleido 100 dienų. Per tą laiką atskleista, kad ši rūšis gali pritaikyti savo maitinimosi įpročius, atsižvelgiant į nesvarumą, ir vis tiek sugauti grobį. Spalį grįžęs į Žemę, jis vėl sėkmingai prisitaikė prie traukos.
Po kosminės misijos praėjusio mėnesio pabaigoje Nefertitė perkelta į Gamtos istorijos muziejų, o lapkričio 29 dieną pristatyta jo lankytojams. Voras buvo įkurdytas „Vabalų zoologijos sode“, kur nuolat galima stebėti kokius nors gyvus voragyvius ar vabzdžius.
Anot muziejaus, voras nugaišo dėl natūralių priežasčių. Jam buvo 10 mėnesių. Šios rūšies vorai paprastai gyvena iki vienerių metų.
Voro skrydis į kosmosą ir trumpai trukęs eksponavimas muziejuje sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo.
Anot muziejaus, nors Nefertitės eksponavimas „Vabzdžių zoologijos sode“ baigėsi, ji ir toliau liks institute. Jos kūnas papildys muziejaus kolekciją.
Panašaus likimo sulaukė ir kiti kosmose pabuvoję vorai, kurie po mirties papildė instituto kolekcijas. Arabella ir Anita, pirmieji vorai, kosmose mezgę voratinklius, nugaišo pirmojoje JAV kosmoso laboratorijoje „Skylab“ dar 1973 metais. Po metų, kai grįžo į Žemę, NASA juos atidavė Smithsono instituto Nacionaliniam oro ir kosmoso muziejui.
