Remiantis pagrindiniu moksliniu vertinimu, per mažiau nei 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos Žemėje sumažėjo vidutiniškai 69 proc. dėl spartėjančio miškų kirtimo, mažėjančių išteklių ir didėjančios aplinkos taršos.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Londono zoologijos draugijos (ZSL) kas dvejus metus rengiamoje ataskaitoje „Gyvoji planeta“ teigiama, kad paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių gausa nuo 1970 m. iki 2018 m. sumažėjo vidutiniškai daugiau nei dviem trečdaliais. Prieš dvejus metus šis rodiklis siekė 68 proc., o prieš ketverius metus – 60 proc..
Daugelis mokslininkų mano, kad išgyvename šeštąjį masinį išnykimą – didžiausią gyvybės praradimą Žemėje nuo dinozaurų laikų – ir kad jį lemia žmonės. 89 ataskaitos autoriai ragina pasaulio lyderius gruodžio mėn. Kanadoje vyksiančiame COP15 aukščiausiojo lygio susitikime dėl biologinės įvairovės pasiekti plataus užmojo susitarimą ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą, kad pasaulinis atšilimas šį dešimtmetį neviršytų 1,5 C – taip sustabdyti besaikį gamtos niokojimą.
Gyvosios planetos indekse pasaulinė 32 tūkst. populiacijų 5230 gyvūnų rūšių analizė siekia įvertinti laukinės gamtos gausos pokyčius skirtinguose žemynuose ir taksonų grupėse.
Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, įskaitant Amazonę, vidutinis laukinės gyvūnijos populiacijos dydis pakito labiausiai – per 48 metus jis sumažėjo 94 proc.
Tanya Steele, WWF-UK vyriausioji vykdomoji direktorė, sakė: „Šioje ataskaitoje teigiama, kad labiausiai populiacija sumažėjo Lotynų Amerikos regione, kuriame yra didžiausias pasaulyje Amazonės atogrąžų miškas. Miškų kirtimo tempai ten vis spartėja, todėl ši unikali ekosistema netenka ne tik medžių, bet ir nuo jų priklausomos laukinės gamtos. Amazonija praranda savo gebėjimą būti viena didžiausių sąjungininkių kovoje su klimato kaita.“
Antroje vietoje pagal sumažėjimą yra Afrika – 66 proc., toliau – Azija ir Ramiojo vandenyno regionas – 55 proc. ir Šiaurės Amerika – 20 proc. Europoje ir Vidurinėje Azijoje sumažėjo 18 proc. Ataskaitoje teigiama, kad bendras praradimas prilygsta Europos, Amerikos, Afrikos, Okeanijos ir Kinijos žmonių populiacijos išnykimui.
„Nepaisant mokslinių duomenų, katastrofiškų prognozių, aistringų kalbų ir pažadų, degančių miškų, apsemtų šalių, rekordinių temperatūrų ir milijonų perkeltųjų asmenų, pasaulio lyderiai ir toliau sėdi rankas sudėję ir stebi, kaip mūsų pasaulis dega mūsų akyse“, – sakė T.Steele.
Mike'as Barrettas, Jungtinės Karalystės WWF mokslo ir gamtosaugos vykdomasis direktorius, sakė: „Pasauliniu mastu biologinės įvairovės mažėjimą visų pirma lemia buveinių nykimas ir fragmentacija, kurią lemia pasaulinė žemės ūkio sistema ir jos plėtra į nepažeistas buveines, paverčiant jas maisto gamybai.“
Tyrėjai pabrėžia, kad gyvūnams vis sunkiau judėti sausumos kraštovaizdžiuose, nes jiems kelią užkerta infrastruktūra ir žemės ūkio infrastruktūros. Tik 37 proc. ilgesnių nei 1000 km upių išlieka laisvai tekančios per visą savo ilgį, o tik 10 proc. pasaulio saugomų teritorijų sausumoje yra sujungtos.
