Per šį laikotarpį ji spėjo tiek pabuvoti populiariausia pasaulyje, naudojama 9 iš 10 interneto vartotojų, tiek pasiekti visišką dugną, kai apie šią naršyklę kuriami pašaipūs interneto memai, o jos atsisakyti skatina net ją sukūrusi kompanija.
„Internet Explorer“ per eilę gyvavimo metų smarkiai prisidėjo prie dabartinio interneto raidos ir pristatė daugybę jo naršymo inovacijų, kuriomis naudojamės iki šiol. Deja, ši naršyklė į technologijų istoriją įeis ir kaip pavyzdys, kaip pasenę technologiniai sprendimai ir nereagavimas į konkurentų pažangą gali padėti iššvaistyti net ir didžiausią populiarumą, o vartotojų simpatijas paversti neišmatuojama neapykanta“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovas Simonas Tilindis.
Naršyklių karai ir „Internet Explorer“ išplėšta pergalė
Nors šiomis dienomis įprasta, kad tam tikromis progomis įvairios technologijų kompanijos viena kitą pašiepia socialiniuose tinkluose, to aršumas nė iš tolo neprilygsta tam, kas dėjosi dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio antroje pusėje. 1995 metais pristatyta „Internet Explorer“ įsitraukė į rimtą karą su tuo metu populiariausia „Netscape Navigator“ naršykle.
Nors prie pirmosios „Internet Explorer“ versijos išleidimo dirbo vos šešių žmonių komanda, o jos funkcionalumas ganėtinai smarkiai atsiliko nuo rinkos lyderių, praėjus keliems mėnesiams nuo pristatymo, naršyklė pradėjo aktyviai populiarėti. Tai lėmė „Microsoft“ sprendimas „Internet Explorer“ visiems „Windows“ vartotojams leisti atsisiųsti nemokamai, kai pagrindinė konkurentė „Netscape Navigator“ ir kitos buvo siūlomos už nemenką mokestį.
„Internet Explorer“ netgi pavyko prasibrauti į „Apple“ kompiuterius, kai tokį pasiūlymą pateikė „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, mainais pasiūlęs 150 mln. JAV dolerių investiciją, tuo metu „Apple“ apsaugojusią nuo bankroto. Augantis vartotojų skaičius „Internet Explorer“ kūrėjų ambicijas užaugino tiek, jog 1997 metais vieną dieną į darbą atėję „Netscape Navigator“ savo biuro pievelėje rado milžinišką „E“ raidę ir prierašą „Nuo IE komandos… Mes jus mylime“.
„Tokie pokštai „Netscape Navigator“ kūrėjų nesužavėjo ir greičiausiai tik paskatino kreiptis į teismą dėl „Microsoft“ monopolijos – „Windows“ kompiuteriuose „Internet Explorer“ buvo diegiama kaip numatytoji naršyklė. Nors teismas ieškinį patenkino, tai nė kiek nesulėtino „Internet Explorer“ populiarėjimo tempų. 2001 m. naršykle naudojosi 96 proc. interneto vartotojų ir panašias apimtis jai išlaikyti pavyko net iki 2004 metų“, – pasakoja „Telia“ ekspertas.
Į priekį besiveržiantys konkurentai
Deja, „Internet Explorer“ dominavimu buvo patenkinti ne visi. Pirmoji tai netiesiogiai išreiškė „Apple“, 2003 m., vos pasibaigus sutarčiai su „Microsoft“, atsisakiusi „Internet Explorer“ ir pristačiusi „Safari“. Paskui ją kovos keliu nusekė 2004 m. išleista senų nuoskaudų turinčio „Netscape“ įpėdinė „Mozilla Firefox“ bei netrukus nemokama tapusi „Opera“.
Pastarosios naršyklės susikoncentravo į naujoviškų naršymo funkcijų kūrimą ir taip „Internet Explorer“ pastatė į besivejančiojo poziciją. Pavyzdžiui, naršyklės skirtukai, paieškos laukelis, „fišingo“ sukčiavimo atakų filtras bei PNG paveikslėlių palaikymas atsirado tik 2006 m. išleistoje „Internet Explorer 7“ versijoje, kai „Firefox“ ir „Opera“ vartotojai minėtomis galimybėmis galėjo naudotis jau ilgą laiką.
„Bene didžiausia „Microsoft“ klaida buvo tai, jog ji ignoravo konkurentų daromą pažangą ir neskubėjo tobulinti „Internet Explorer“, kad ji atitiktų augančius įprastų vartotojų lūkesčius. Bendrovė kur kas didesniu prioritetu laikė verslo klientus, kurių aplikacijos buvo paremtos „Internet Explorer“ ir, atlikus didesnius pakeitimus, būtų galėjusios pradėti veikti netinkamai. Tai lėmė, jog net ir nauji šios naršyklės leidimai buvo priversti tempti senesnių versijų „bagažą“ vien tam, kad būtų išlaikytas suderinamumas su senomis ir neatnaujintomis aplikacijomis“, – aiškina S.Tilindis.
„Internet Explorer“ nuopuolis
Ryškesnio „Internet Explorer“ nuopuolio pradžią žymėjo 2008 m., kai „Google“ pristatė „Chrome“ naršyklę. Pastaroji itin daug dėmesio skyrė naršymo greičiui ir stabilumui bei šiais aspektais konkurentę iš „Microsoft“ stovyklos aplenkė visa galva. Tačiau „Internet Explorer“ problemos tuo nesibaigė – šią naršyklę nuolat lydėjo saugumo skandalai. Neapdairiai kūrėjų paliktos spragos programišiams leisdavo įgyti ne tik naršyklės, bet ir viso kompiuterio kontrolę.
„Internet Explorer“ atsilikimą netruko pastebėti ir patys vartotojai, šia naršykle pradėję piktintis ne tik interneto forumuose, bet ir kurdami nuotaikingus memus. Pavyzdžiui, „Internet Explorer“ buvo vadinama populiariausia naršykle atsisiųsti kitoms naršyklėms, ant jos antkapio rašoma, kad jos nebus ilgimasi, bei skelbiama, kad „Internet Explorer“ reikia saugotis, nes jai, kaip vyresniems žmonėms, kyla didesnė rizika susirgti koronavirusu.
Paskutiniu lašu jūroje virto „Microsoft“ saugumo vadovo Chriso Jacksono tinklaraščio įrašas, pavadintas „Pavojai, kylantys naudojant „Internet Explorer“ kaip numatytąją naršyklę“. Jame specialistas primygtinai skatino nenaudoti „Internet Explorer“ kaip pagrindinės naršyklės, o programų kūrėjus bandė atgrasyti nuo ja paremtų aplikacijų kūrimo. Nenuostabu, kad katastrofiškai bloga „Internet Explorer“ reputacija pastūmėjo „Microsoft“ versti baltą lapą.
„Taip 2015 m. kartu su „Windows 10“ debiutavo visiškai nauja „Microsoft Edge“ naršyklė. Deja, lėtesnis veikimas ir atsilikimas nuo konkurentų šią naršyklę netrukus vėl pastatė per plauką nuo gėdingo pirmtako likimo, todėl 2018 m. kompanija ėmėsi reformų ir ją perkūrė taip, kad ji naudotų tą pačią „Chromium“ platformą, kaip „Chrome“ ir „Opera“. Nors tai ir nepadėjo „Edge“ susigrąžinti „Internet Explorer“ laikų populiarumo, šiandien jos funkcionalumas ir veikimo kokybė leidžia jai lygiavertiškai konkuruoti su priešininkais bei tapti visaverčiu „Internet Explorer“ įpėdiniu“, – reziumuoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovas S.Tilindis.
