„Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E.Stankevičius.
Kada ryšys prarandamas?
Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio lėktuvuose įgalinimo tikslas pasiūlyti keleiviams dar komfortiškesnius skrydžius, kurių metu galima naudotis visomis įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Tačiau kad ir kaip tai pasirodytų paprasta, lėktuve viskas kiek kitaip – yra ir iššūkių.
Pirmiausia, per lėktuvo korpusą iš išorės radijo bangos beveik nepatenka. Lėktuvo korpusas tvirtas ne veltui – tokiu būdu jis gali atlaikyti visas turbulencijas ir nuslopinti skrydžiui trukdančios dažnius. Todėl, kai lėktuvas kyla, jam sunku priimti bet kokį mobiliojo ryšio signalą, šiuo atveju ir 5G, nes ant žemės esančios bazinės stotys vis labiau tolsta.
„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po tuputį prarandamas“, – aiškina dr. E.Stankevičius.
Signalas iš palydovo – geresnis
Tam, kad lėktuve galima būtų skambinti, rašyti ar naršyti, pirmiausia reikia rasti būdą, kuriuo būtų siunčiamas ryšio signalas. Fiziko teigimu, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar kitos interneto prieigos paslaugai teikti.
„Tačiau yra ir kitas būdas – gaudyti palydovinį bendrovės „SpaceX“ plėtojamą palydovo „Starlink“ ryšį. Jie, kaip tiekėjai, pasiūlė šią paslaugą ir aviacijai“, – papildo ekspertas.
Kai lėktuvas pakyla, jis priartėja prie palydovinio ryšio tinklo, kur palydovai skraido kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų aukštyje, tad lėktuvams žymiai patogiau priimti signalą iš palydovinio ryšio nei žemės.
Kai surandamas interneto prieigos šaltinis, jį reikia perkelti į lėktuvo saloną – tam salone reikia įdiegti anteną ar priėmimo stotelę, kad per jas galima būtų jungtis prie palydovinio ryšio ir gauti interneto prieigą. Vėliau palydovinio ryšio prieiga konvertuojama į 5G ir paskleidžiama lėktuve.
5G ryšio dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms. Vis tik lėktuvo kilimo ir leidimosi metu 5G ryšio sistema nebus aktyvuojama. Kaip sako E.Stankevičius, tai bus daroma dėl papildomo saugumo.
Fizikos mokslų daktaras priduria, kad nors aviakompanijos jau svarsto šią paslaugą pasiūlyti klientams, ji tikrai iš karto neatsiras visuose lėktuvuose ir aviakompanijose, o bus diegiama po truputį.
Tam tikrais atvejais įjungti prireiks
Tuo tarpu„Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius teigia, jog šis ES institucijų leidimas yra labiau formalumas ir daugelio lietuvių kelionių šią vasarą rimčiau nepaveiks
„Minėtą režimą, kaip ir anksčiau, privalėsime įjungti lėktuvui kylant ir leidžiantis, o jį išjungti ir jungtis prie sparčiojo 5G ryšio galėsime tik tuo atveju, jei orlaivis bus aprūpintas specialia įranga. Vis dėlto pastarosios kol kas neturi nė vienas iš Lietuvos skrydžius vykdantis orlaivis, o net ir pavykus atsidurti tokias galimybes siūlančiame lėktuve nuo naudojimosi 5G gali atbaidyti daug didesnės ryšio paslaugų kainos“, – komentavo jis.
Pasak A.Šemeškevičiaus, ES teisės aktai naudojimąsi mobiliuoju ryšiu skrendant lėktuvu palaimino dar 2008 metais, kai orlaiviuose pradėtos diegti pirmosios 2G ryšį salone skleidžiančios sistemos. Tobulėjant mobiliojo ryšio technologijoms, taisyklės laipsniškai pradėjo nebedrausti ir 3G, o 2016 m. priimtas sprendimas keleiviams atrišo rankas skrydžio metu jungtis prie 4G. Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) atlikus papildomus tyrimus, šiemet leidimas buvo suteiktas ir moderniausiam penktos kartos tinklui.
„Kalbant šia tema, reikėtų atsispirti nuo to, kad mūsų telefonams mobilųjį ryšį tiekia ryšio bokštai su į žemę nukreiptomis antenomis, kurių signalo išmanusis nebepagauna viršijus 1 km aukštį. Kadangi komerciniai lėktuvai skraido maždaug 10 km aukštyje, tam, kad jų viduje veiktų mobilusis ryšys, būtina papildoma įranga. Ji būna dviejų rūšių – žemė-oras tipo (ATG), kai ant žemės išdėstytų bokštų ryšį gaudo lėktuvo apačioje įrengtos antenos, ir palydovinio tipo, kai mobilusis ryšys lėktuvą pasiekia iš palydovo. Pakilus į reikiamą aukštį, šį ryšį orlaivio salone paskleidžia miniatiūrinė bazinė stotis, dar vadinama „pikocele“, prie kurios telefonas jungiasi lyg prie įprasto tarptinklinio ryšio (angl. roaming) kitoje šalyje“, – aiškina „Telia“ atstovas.
Lėktuve įdiegus moderniausią 5G ryšio įrangą, mobiliojo interneto greitis ore bus kur kas mažesnis, nei ant žemės, dėl didelio atstumo iki palydovo arba tokių ATG sistemos veikimą neigiamai veikiančių trukdžių, kaip debesys.
