„Tai gyvūnai, kurių smegenys yra neįtikėtinai sudėtingos ir labai išsivysčiusios. Jų smegenų dalys, susijusios su atmintimi ir emocijomis, yra gerokai labiau išsivysčiusios net už žmogaus smegenis“, – „Live Science“ sakė Vašingtono universiteto ir pelno nesiekiančios organizacijos „Wild Orca“ orkų tyrinėtoja Deborah Giles.
Tačiau pastarųjų išpuolių mastas sukėlė klausimą: ar orkos tampa protingesnės? O jei taip, kas lemia šį pokytį?
Mažai tikėtina, kad orkų smegenys keičiasi anatominiu lygmeniu, sakė Britų Kolumbijos universiteto jūrų ekologas Joshas McInnesas.
Tačiau orkos greitai mokosi, o tai reiškia, kad jos gali ir moko viena kitą siaubingų triukų ir taip tampa „protingesnės“ kaip grupė. Vis dėlto kai kurie iš šių iš pažiūros naujų triukų iš tiesų gali būti senas elgesys, užfiksuotas tik dabar.
Dažnas bendravimas su žmonėmis dėl laivų eismo ir žvejybinės veiklos taip pat gali paskatinti orkas išmokti naujo elgesio. Kuo labiau keičiasi jų aplinka, tuo greičiau orkos turi reaguoti ir pasikliauti socialiniu mokymusi, kad išliktų.
Medžioklės strategijų mokymas
Mokslininkai yra aprašę, kad orkos medžioja ir žudo mėlynuosius banginius ir jų jauniklius.
Šis naujai užfiksuotas medžioklės elgesys yra socialinio mokymosi pavyzdys, kai suaugusios orkos dalijasi strategijomis ir perduoda jas jaunikliams, „Live Science“ teigė Oregono valstybinio universiteto Jūrų žinduolių instituto jūrų ekologas Robertas Pitmanas. Jis sakė, kad „viską, ko išmoksta suaugusieji, būryje dominuojanti patelė perduoda savo palikuonims“.
Mėlynojo banginio medžioklė „reikalauja bendradarbiavimo ir koordinavimo“, – aiškino R.Pitmanas. Orkos galėjo išmokti ir patobulinti įgūdžius, reikalingus tokiam milžiniškam grobiui įveikti, reaguodamos į banginių populiacijos atsigavimą. Vėliau šios žinios buvo perduodamos, kol orkos tapo labai įgudusios medžioti net ir didžiausius gyvūnus Žemėje, sakė R.Pitmanas.
Seni triukai, nauji pastebėjimai
Kai kurie neseniai tyrėjų pastebėti kruvino elgesio būdai iš tikrųjų gali būti seniai susiformavę įpročiai. Pavyzdžiui, tai, kad orkos suėda mėlynųjų banginių liežuvius.
Tačiau tai greičiausiai nėra naujas elgesys – tiesiog žmonės pagaliau pamatė jį iš arti.
Liežuvis nėra vienintelis delikatesas, kurio vaikosi orkos. Pastebėta, kad orkos žudo ryklius, kad išėstų jų kepenis.
Nors toks elgesys iš pradžių mokslininkus nustebino, mažai tikėtina, kad orkos kepenis ėmė ėsti neseniai dėl socialinio mokymosi, „Live Science“ teigė Vašingtono valstijoje įsikūrusio Banginių tyrimų centro elgsenos ekologas ir tyrimų direktorius Michaelas Weissas.
Tai – greičiausiai yra plačiai paplitęs ir nusistovėjęs orkų elgesys.
Įspūdingi orkų kognityviniai gebėjimai apima ir žaidimus.
Pasak D.Giles, per pastaruosius 60 metų orkų populiacija Ramiojo vandenyno šiaurėje „sukūrė“ unikalų žaidimą, kurio metu jos kandžioja jaunas jūrų kiaules ir žaidžia su jomis iki jų mirties. Orkos savo aukas mėto kaip kamuolį, bet tokio žaidimo pabaigoje aukos nesuėda. Mokslininkai mano, kad taip orkos moko jaunąją kartą medžioklės metodų.
Ar žmonės skatina orkas tapti „protingesnėmis“?
Žmonės, keisdami vandenyno sąlygas, netiesiogiai gali paskatinti orkas tapti protingesnėmis, sakė Joshas McInnesas. Pavyzdžiui, orkų antpuoliai prieš žvejybą ūdomis ir tralais rodo, kad, reaguodamos į žmogaus buvimą jūroje, jos diegia naujoves ir išmoksta naujų triukų.
Žmogaus sukelta klimato kaita taip pat gali priversti orkas mokytis viena iš kitos.
Pavyzdžiui, Antarktidoje orkų populiacija paprastai medžioja Weddell ruonius (Leptonychotes weddellii), nuplaudama juos nuo ledo lyčių. Tačiau tirpstant ledui jos pritaiko savo medžioklės metodus, kad galėtų gaudyti leopardinius ruonius (Hydrurga leptonyx) ir krabaėdžius ruonius (Lobodon carcinophaga), t. y. dvi rūšis, kurios ne taip dažnai laikosi ant ledo lyčių ir yra „šiek tiek įžūlesnės“, todėl orkos turi išsiugdyti naujų įgūdžių, – aiškino J.McInnesas.
Nors žmonių elgesys gali paskatinti naują orkų mokymąsi, kai kuriais atvejais mes taip pat pažeidėme ryšius, kurie yra socialinio mokymosi pagrindas. Pavyzdžiui, pernelyg intensyvi lašišų žvejyba prie Vašingtono krantų susilpnino orkų socialinius ryšius, dėl kurių jos laikosi kartu.
Kadangi orkų grupės skyla ir mažėja, mažėja galimybė mokytis vienai iš kitos ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios ekosistemos.
