Pirmąkart šiuos signalus Arecibo observatorija Puerto Rike užfiksavo dar gegužę. Astronomai šios observatorijos radijo teleskopu stebėjo raudonąsias nykštukes – nedideles, santykinai vėsias žvaigždes, kurių masė paprastai būna maždaug perpus mažesnė nei Saulės. Stebėjimų metu jie užfiksavo unikalų signalą, sklindantį nuo dangaus regiono, kuriame yra žvaigždė Ross 128.
Šaltinis nežinomas
Anot Puerto Riko universiteto Planetų tinkamumo gyvybei laboratorijos direktoriaus Abelio Mendezo, pulsuojančio pobūdžio signalai sklido iš tolimo kosmoso – galimai nuo minėtos žvaigždės ar jos apylinkių. Tačiau signalo charakteristikos neatitiko tokių, kokių galima tikėtis sklindant nuo šios žvaigždės, todėl mokslininkai negali tiksliai įvardyti jo šaltinio.
Mokslininkai suglumo: jie šiuo metu neturi jokių galimybių užtikrintai nurodyti signalų šaltinio. Tikėtina, kad juos skleidžia Ross 128 saulės žybsniai – pati žvaigždė yra itin aktyvi ir dažnokai žybčioja. Tačiau žybsnių signalai paprastai būna gerokai mažesnio dažnio nei tie, kuriuos užfiksavo Arecibo observatorija. Kitas variantas – kad bangos sklinda nuo tolimesnio kosminio objekto, kurio kryptis sutampa su Ross 128. Tačiau ta kryptimi mokslininkai daugiau nieko nemato. „Todėl dabar neturime teorijos, paaiškinančios, kaip žvaigždė galėtų skleisti tokius signalus“, – sakė A.Mendezas.
Astronomas su kolegomis neatmeta ir vietinio signalų šaltinio. Šiuo atveju ganėtinai neįprasta ir tai, kad jie nesugeba aiškiai pasakyti, ar signalas atkeliavo iš kosmoso, ar iš Žemės. Yra tikimybė, kad signalas yra vietinės kilmės radijo spindulių interferencijos pasekmė, tačiau vietos radijo stočių signalus paprastai labai nesunku atpažinti. Taip pat gali būti, kad signalas sklinda nuo palydovo, besisukančio apie Žemę, tačiau tai taip pat menkai tikėtinas variantas, nes, anot A.Mendezo, nėra nė vieno palydovo, kurio signalų struktūra būtų panaši į užfiksuotąją. „Bangų interferencija gali susidaryti signalui atsimušinėjant į kalnus ir pastatus, todėl gali būti gaunami keisti rezultatai. Bet nieko panašaus į tą, kurį užfiksavome mes“, – sakė astronomas.
Bet mokslininkai yra daugiau ar mažiau įsitikinę, kad spinduliai visgi sklinda iš tolimojo kosmoso – tokią išvadą jie daro pagal signalo struktūrą. Kiekviena radijo banga turi savo dažnį – kaip dažnai konkreti banga pakyla aukštyn ir nusileidžia žemyn per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai ryšių signalai Žemėje skleidžiami vienu konkrečiu dažniu. Pavyzdžiui, jeigu norite paklausyti kokios nors radijo stoties savo radijo imtuve, turite nusistatyti dažnį, kokiu transliuoja ieškoma radijo stotis. Tačiau signalą, sklindantį nuo Ross 128, sudaro daugelio skirtingų dažnių bangos, Žemę pasiekusios skirtingu metu.
Ateiviai? Vargu
Skirtingi signalo dažniai yra ženklas, kad tas signalas ilgą laiką keliavo kosmosu. Pakeliui iki Žemės, elektromagnetinės bangos tarpžvaigždinėje erdvėje susiduria su įvairiausiomis dalelėmis ir objektais, kurie šiek tiek pakoreguoja signalą – mažesnio dažnio bangos iki mūsų atkeliauja vėliau nei didesnio dažnio. Toks efektas yra vadinamas dispersija. Kuo didesnis kosmose įveikiamas signalo kelias, tuo didesnė dispersija. Ši charakteristika buvo būdinga ir Ross 128 signalui.
Tam tikri įvykių – pavyzdžiui, saulės žybsnių – signalai pasižymi konkrečiomis, mokslininkams pažįstamomis charakteristikomis, tačiau Ross 128 signalas nepanašus į jokius žybsnius. Gali būti, kad tai yra koks nors iki šiol nematytas žybsnio tipas. A.Mendezas užsimena, kad, be jokios abejonės, visada yra ir daug dėmesio patraukianti nežemiškos civilizacijos signalo galimybė. Tačiau, anot mokslininko, „ateiviai visada yra pačiame sąrašo gale, po geresniais paaiškinimo variantais“.
Gera žinia yra tai, kad ši mįslė dabar gali būti iš dalies įminta. Sekmadienį, praėjus dviem mėnesiams po pirmųjų stebėjimų, A.Mendezas su kolegomis turėjo galimybę dar kartą atkreipti dėmesį į Ross 128. Naujausi duomenų analizės rezultatai bus pradėti publikuoti dar šią savaitę ir mokslininkai tikisi išvadas pateikti arba savaitgalį, arba kitos savaitės pradžioje. Jie tikisi, kad nauji duomenys padės išsiaiškinti, kas yra tas paslaptingasis signalų šaltinis. O tą nustačius bus galima aiškintis ir signalo keistumo priežastis. „Labai skubame, nes patys norime sužinoti“, – sakė A.Mendezas.
