Su gintaru dirba 20 tūkst. rankų
„Gintaras – nekaltas „produktas“, kuris yra labai patrauklus. Jo Lietuvoje labai daug, nes su gintaru dirbančių žmonių sandėliuose sukaupta daugybė atliekinio gintaro. Į mus kreipėsi verslininkai, o mes sukūrėme smulkių gabalėlių šlifavimo įrangą, rūšiavimo pagal storį, rūšiavimo pagal atspalvį įrenginius“, – sakė Lionginas Paulauskas, KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto profesorius, MB „Supakis“ vadovas.
Pasak profesoriaus, sukurtais gintaro rūšiavimo įrengimais domisi kaimyninių šalių verslininkai, daugiausia užklausų šiuo metu sulaukiama iš ukrainiečių. „Su gintaru Lietuvoje dirba maždaug 10 tūkst. žmonių, todėl poreikis mechanizuoti kai kuriuos rūšiavimo ir apdirbimo procesus yra didelis“, – teigė jis.
Per minutę kompiuterinė akis išrūšiuoja net 360 gintarėlių. Darbai pradėti KTU, o vėliau, gavus MITA paramą, pagal jungtinę veiklos sutartį su universitetu įsteigta MB „Supakis“. Vienas pagrindinių bendrijos tikslų – komerciškai pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus.
Kai profesorius tampa suvirintoju
Profesorius L. Paulauskas sako, kad mokslas turi ieškoti konkrečių problemų sprendimo būdų: „Šioje srityje labai mažai inžinerinių sprendimų, daug darbų daroma rankomis, tai užtrunka. Mokslas ir „prasideda“, tampa svarbus, kai ieškoma sprendimų tam tikroms problemoms. Domimasi gintaro gręžimo galimybėmis, mechaniniu rūšiavimu pagal formą, svorį.“
Pasakodamas apie problemas, su kuriomis susiduriama kuriant gintarų rūšiavimo įrenginius, prof. L. Paulauskas pripažino, kad daugelį darbų tenka atlikti ir jam pačiam, o labiausiai padeda per daugiau kaip 40 metų universitete sukaupta praktinė patirtis. „Nieko nuostabaus, kai profesoriui tenka gręžti, virinti, ieškoti detalių arba pačiam jas pasigaminti.Viską turi paliesti savo rankomis, nes tik taip gali suprasti, kokios problemos gali iškilti ir kaip geriausia būtų jas spręsti“, – aiškino mokslininkas.
Tikslus gintaro klasifikavimo mechanizmas domina ukrainiečius, lenkus, Kaliningrado srities verslininkus. Lietuvoje parduoti keturi per 20 000 eurų kainuojantys įrenginiai. „Smagu, kad į mus kreipiasi, kad galime padėti. Kiekvienam norisi, kad sukurtas įrenginys neliktų tik ataskaitose. Kai matau, kad yra poreikis versle, jaučiu didžiulį pasitenkinimą. Rinka yra gana didelė, todėl nuotykių tikrai dar bus“, – sakė jis.
Kuo sausas medus įdomus pramonei?
Gydomosios medaus savybės žinomos jau seniai, o visiškai nesugedusio medaus buvo rasta ir Egipto mumijų sarkofaguose. Tad kuo medus gali nustebinti dar? Unikalų atradimą padarė jaunas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantas Erikas Treskovskis. Sausą medų netikėtai sukūręs ir mažajai bendrijai „Probiomas“ vadovaujantis biotechnologas teigė, kad vartus šiam atradimui atvėrė VDU finansuota stažuotė Lenkijoje.
„Maždaug prieš metus buvau stažuotėje Lenkijoje ir dariau tyrimus su probiotinėmis bakterijomis, naudojamomis jogurtuose. Medų naudojau kaip stabilizatorių, pagalbinę medžiagą, kuri padėdavo nenužudyti gerųjų bakterijų medžiagą kaitinant ir džiovinant. Išgavus džiovintą medų su bakterijomis, kilo mintis, kad sausą medų galėtų panaudoti maisto pramonės ar vaisvandenius gaminančios įmonės, kuriuos juo galėtų praturtinti produktus, praplėsti produktų asortimentą“, – teigė „Probiomas“ vadovas.
Jis aiškino, kad medaus fizikinės savybės daugelį gamintojų atbaidė nuo jo panaudojimo minties: „Medus nepatogus dėl fizikinių savybių (lipnumo, klampumo), reikia dažnai valyti ir plauti gamybos įrenginius, jie užsikemša. Man pavyko pakeisti fizikines medaus savybes, o biocheminės išliko tokios pačios (fermentų aktyvumas ir t t. ). Nusprendžiau įmonėms pasiūlyti šią idėją.“
Žavi ir paprastus medaus mėgėjus
„Paprasti žmonės taip pat domisi mūsų gaminiu, nes medų taip patogiau vartoti vietoje cukraus, galima dozuoti, medus pasižymi visomis gerosiomis savybėmis, perdirbimo metu medus jų neprarado“, – aiškino E. Treskovskis. Jaunasis verslininkas džiaugėsi, kad būtent VDU stažuotė ir buvo proveržis kuriant naujus produktus, kurie gali būti naudingi pramonei.
„Probiomas“ vadovas pasakojo, kad domimasi ir dar keliais jo sukurtais produktais: „Sukūrėme funkcionalųjį kamštelį, kuris leidžia gerosiomis bakterijomis ar kitomis medžiagomis praturtinti vandenį, sultis ar kitus gėrimus. Į kamštelį talpinamos probiotinės bakterijos ar kitos medžiagos – į vieną pusę pasukus kamštelį, jos susimaišo su vandeniu ar sultimis, o pasukus į kitą, butelis tiesiog atidaromas.“
Be to, „Probiomas“ gamina ir sauso jogurto sausainius, šiuo metu ieško patalpų, kad galėtų pradėti prekybą, nes susilaukia vis daugiau gaminius norinčių įsigyti žmonių dėmesio.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse www.mita.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose.
