Nors tyrime neteigiama, kad geriant daugiau kavos gyvenimas pailgėja, vis dėlto tai intriguojanti sąsaja, kurią mokslininkai norėtų ištirti išsamiau. Be to, svarbu įvertinti gautus rezultatus, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus, kuriuose smegenų susitraukimas ir padidėjusi demencijos rizika siejama su kasdieniniu įpročiu išgerti šešis ar daugiau puodelių kavos.
„Šiame dideliame stebėjimo tyrime malta, tirpi ir kava be kofeino vienodai sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios kitos priežasties“, – sakė elektrofiziologas Peteris Kistleris iš Bakerio širdies ir diabeto instituto Australijoje.
Jo teigimu, rezultatai rodo, kad lengvas ar vidutinis maltos, tirpios ir kavos be kofeino vartojimas turėtų būti laikomas sveikos gyvensenos dalimi.
Jungtinės Karalystės Biobankas yra didelės apimties duomenų bazė, kurioje kaupiami įrašai apie asmenų genetiką, sveikatą ir gyvenimo būdą. Šiame tyrime imtyje buvo pateikta vidutiniškai 12 su puse metų kaupta informacija apie 449 563 žmonių, kurių vidutinis amžius – 58 metai, sveikatą ir mitybą, rašo „Science Alert“.
Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal kasdien suvartojamos kavos kiekį ir tai, kokios rūšies kavą jie paprastai geria – šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių nurodė, kad visai negeria kavos. Atlikdami analizę, mokslininkai atsižvelgė į amžiaus, lyties, etninės kilmės, nutukimo, aukšto kraujospūdžio, diabeto, obstrukcinės miego apnėjos, rūkymo, arbatos ir alkoholio vartojimo įtaką.
Atsižvelgdami į tai, P.Kistleris ir kolegos galėjo apskaičiuoti visų kavos mėgėjų širdies sveikatos rodiklių ir mirčių dėl bet kokios priežasties skirtumus per tiriamąjį laikotarpį, palyginti su tais, kurie kavos negėrė.
Tirpios, maltos ir net kavos be kofeino gėrimas buvo susijęs su mažesne mirties tikimybe. Tie, kurie per dieną išgerdavo du ar tris puodelius kavos, turėjo didesnę tikimybę gyventi ilgiau nei tie, kurie kavos negėrė.
Tyrėjai gali tik spėlioti, kas gali būti šio ryšio priežastis. Jei tai pati kava, tai gali būti susiję su įvairiais galimais junginiais.
„Kofeinas yra geriausiai žinoma kavos sudedamoji dalis, tačiau šiame gėrime yra daugiau nei 100 biologiškai aktyvių komponentų“, – sakė P.Kistleris.
Mokslininkai nustatė, kad kavos vartojimas taip pat susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu, o mažiausia rizika buvo pastebėta tarp tų, kurie per dieną išgerdavo nuo dviejų iki trijų puodelių.
Šiek tiek kitokios išvados gautos dėl aritmijos arba širdies ritmo sutrikimų rizikos – čia malta ir tirpi kava, bet ne kava be kofeino, buvo susijusios su mažesne tikimybe susirgti šia liga. Vėlgi, tik pora puodelių per dieną atrodė tinkamiausias kiekis.
Kaip parodė daugelis ankstesnių tyrimų, kava yra sudėtinga medžiaga, kuri su organizmu sąveikauja įvairiais būdais, kuriuos mokslininkai vis dar bando suprasti. Tai, kad šiame tyrime dalyvavo tiek daug žmonių per ilgą laikotarpį, tik sustiprina kavos gėrimo ir ilgaamžiškumo ryšį, rašo „Science Alert“.
Tačiau reikia atsižvelgti į tam tikrus apribojimus. Duomenų bazės įrašuose vyravo baltaodžiai, todėl išvadas sunkiau apibendrinti etniškai įvairesniems gyventojams. Be to, kavos gėrimas buvo ne stebimas, o nurodomas savarankiškai, be to, duomenų bazėje neatsižvelgiama į kavos vartojimo ar kavos rūšies pokyčius laikui bėgant.
„Mūsų išvados rodo, kad nereikėtų atkalbinėti nuo nedidelio kiekio visų rūšių kavos gėrimo, bet galima mėgautis ja kaip širdžiai sveiku gėimu“, – sakė P.Kistleris.
