Japonijos mokslininkai dirbo su Andų kalnuose įsikūrusiu teleskopu, norėdami patyrinėti keistą molekulinį dujų debesį netoli mūsų galaktikos centro. Tyrimai parodė, kad šių dujų apsuptyje slypi didžiulė juodoji skylė. Visgi, tai tik antra pagal dydį juodoji skylė Paukščių take – didžiausia yra Šaulio A*. Mokslininkai džiaugiasi savo atradimu, nes kaip tik tokio dydžio juodosios skylės dar niekam nėra pavykę aptikti.
Juodosios skylės netoli galaktikos centrų nėra tokios retos. Mokslininkai seniai nustatė, kad būtent jos kuria didžiąją dalį gravitacijos, reikalingos galaktikoms išlaikyti savo struktūrą. Įprastai didžiausios juodosios skylės sudaro pusę procento visos galaktikos dydžio, todėl aišku, kad šie objektai prisidėjo prie galaktikų susiformavimo, o galbūt ir prie gyvybės atsiradimo jose.
Mokslininkai mano, kad šios juodosios skylės jau buvo susiformavusios kuomet Visata buvo gan jauna – vos kelių šimtų milijonų metų amžiaus. Manoma, kad jos anksčiau negalėjo būti tokios didelės – tikriausiai užaugo, susijungdamos į krūvą. Tikriausiai pora tokių juodųjų skylių, kokia ką tik buvo atrasta netoli Paukščių Tako centro, galėtų sudaryti vieną milžinę kaip Šaulio A*.
Atrasti ir tirti juodąsias skyles nėra paprasta, nes jos praktiškai nematomos – neskleidžia šviesos. Juodųjų skylių trauka yra tokia stipri, kad ji iškreipia kitų objektų skleidžiamą šviesą. Dažniausiai jos aptinkamos ne tiesioginiais stebėjimais, o kompiuteriniais modeliavimais. Šįkart mokslininkai tyrinėjo molekulinių dujų – vandenilio cianido ir anglies monoksido – debesį, išmatavo pagrindines jo charakteristikas ir jas suvedė į savo kompiuterinį modelį. Jis parodė, kad debesies viduryje tikriausiai yra vidutinio dydžio juodoji skylė.
Mokslas nežino, kas yra pačiame mūsų galaktikos centre, tačiau ten tikriausiai yra milžiniška juodoji skylė, kurios traukos pakanka visai Paukščių tako struktūrai išlaikyti. Toks požiūris vyrauja jau kurį laiką, bet mokslininkai negalėjo sutarti, iš kur tokia milžiniška juodoji skylė atsirado. Vienas iš galimų paaiškinimų visuomet buvo juodųjų skylių susiliejimas, tačiau hipotezei užbaigti trūko vienos grandies – vidutinio dydžio juodosios skylės. Dabar gauti duomenys, nors juos dar reikės tikslinti, atrodo, patvirtina versiją, kad kažkur mūsų galaktikos centre yra iki šiol neregėto dydžio juodoji skylė.
Taigi, ar ši juodoji skylė pavojinga? Jokiu būdu ne. Tai nėra pirmoji mūsų galaktikoje esanti juodoji skylė – jų ne taip jau mažai ir visos yra labai toli nuo Žemės. Jei mokslininkų idėja apie didžiulių galaktikos branduoliuose esančių juodųjų skylių susiformavimą yra tiesa, tikriausiai kada nors šį objektą įtrauks kur kas didesnis ir galingesnis Paukščių tako centras.
