Dar spalio viduryje 15min.lt publikavo „Infobalt“ nuomonę apie „kabliuką autoriams“. Po kelių dienų portale pasirodė ir Martyno Žilionio atsakymas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) vardu.
Jame, be kita ko, kalbama apie autorių teisių gynėjų surenkamas lėšas bei jų paskirstymą. Gaila, LATGA/AGATA vis dar neatskleidžia (ir nežada atskleisti), kam ir kiek litų atskaitoma už viešą atlikimą bei asmeninį kopijavimą. Įdomybė čia nebent viena: nors pinigai skirti „autoriams“, jie atitenka ne tik „autoriams“, „atlikėjams“, bet ir „prodiuseriams“. Už ką jiems? Geras klausimas.
Dalis surenkamų lėšų tenka ir pačioms autorių teisėms atstovaujančioms organizacijoms – LATGA-A‘i ir AGATA‘i.
LATGA-A tikina gaunanti mažiau nei 15 proc., nors iš tikrųjų gauna 18,2 proc.Pirminiame LATGA-A/AGATA atsiųsto komentaro variante buvo rašoma, kad autorių teisių gynėjų išlaidos už lėšų surinkimą ir administravimą 2009 m. Lietuvoje „sudarė 10 proc. surinktos sumos“. Kiek vėliau atsiųstame pataisytame variante jau buvo rašoma, kad šios išlaidos „nesiekė 15 proc.“.
Šalia pateikiama nuoroda į 2010 metų kovą išleistą LATGA-A „leidinį autoriams ir visuomenei“.
Imkime tuos 15 proc. ir patikrinkime – ar tikrai?
Atsidarome LATGA-A pateikiamą nuorodą, verčiame 3 puslapį ir traukiame skaičiuotuvus. Sudedame Lietuvoje ir užsienyje surinktą autoriaus atlyginimą (man išėjo 14 394 212 Lt; taip, čia milijonai); tada atskaičiuojame, kiek iš šios sumos procentais sudarytų 2 619 288 Lt (tokios nurodomos administravimo išlaidos) ir… Hm, gal mano skaičiuotuvas sugedo? Bandau dar kartą… Ne, vėl tas pats. Bijau apsimeluoti, tad pabandysiu su „Excel“. Hm, vis tiek tą patį skaičių rodo – 18,19681411 proc. Kaip čia dabar taip išeina, kad LATGA-A tikina gaunanti mažiau nei 15 proc., nors iš tikrųjų yra 18,2 proc.?
Pavartome dar tą leidinuką. Žiū, 5 puslapyje tie patys skaičiai suguldyti. Ir už 2009 metus parašyta – 18,20 proc. Tai vis dėlto LATGA-A moka skaičiuoti… Kodėl tada jie meluoja visuomenei? Patys pateikia įrankį tai patikrinti ir meluoja į akis…
Ne mokestis?
Ir tai dar ne pabaiga. Praėjusią savaitę Europos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė sprendimą, kuriame nurodoma, kad mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui gali būti taikomas tik mažmeninėje rinkoje, t. y., kai produkto galutinis taškas yra vartotojas. Didmeninėms įmonėms šis mokestis neturėtų būti taikomas.
Netrukus nuomones apie šį sprendimą išplatino AGATA, taip pat IT bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“ ir teisininkai.
Skaitę anksčiau šiame tekste pažymėtus tekstus turbūt pastebėjo, kad M.Žilionio komentaro pradžioje pabrėžiama: „Skirtingai nei teigia „Infobalt“, nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje pasaulio valstybėje už kūrinių kopijavimą nerenkami jokie mokesčiai. Renkama kompensacija arba atlygis už tai, kad neatsiklausę autorių, darome legalias jų kūrinių kopijas.“
Ar tikrai? Atsidarykime ETT sprendimo oficialų vertimą į lietuvių kalbą ir paieškokime frazės „mokes“. Eureka – „mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui“! Pasikartosiu – tai ETT oficialus vertimas. Mokestis. Man to užtenka.
Na ir desertui – citata iš AGATA komentaro apie ETT sprendimą: „Tiesa, kaip pažymėjo ETT, jeigu laikmenų arba įrenginių naudojimas nesusijęs su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais (pvz., profesinėms reikmėms laikmenas įsigyja juridiniai asmenys), kompensacija už tai negali būti renkama. Panaši nuostata galioja tiek dabartiniame LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, tiek ir naujose jo pataisose“, – aiškina AGATA direktorė Agnė Masalskytė.“
O dabar žiūrime „Infobalt“ pranešimą apie tą patį ETT sprendimą: „Esamame Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir teismų praktikoje nustatytas apmokestinimas taikomas visoms laikmenoms ir visiems asmenims, įvežantiems laikmenas į Lietuvą, nepriklausomai nuo to, iš kur laikmenos yra įvežamos ir ar jos vėliau bus parduodamos vartotojams – tokia praktika ES teismo pripažinta prieštaraujančia ES Informacinės visuomenės direktyvai.“
Nesu tikras, apie kokią „panašią nuostatą“ aiškina A.Masalskytė, tačiau aš tame įstatyme jokios išimties juridiniams asmenims neradau. Yra išimtys švietimo įstaigoms, muziejams, eksportui skirtoms laikmenoms, profesionalioms reikmėms... Apie didmenininkus nieko neradau – tik nuolat pabrėžiama, kad mokestis priskaičiuojamas prie didmeninės pardavimo kainos.
Kiek žinau, įvairios įstaigos iki šiol tą mokestį ir mokėdavo. Ir tuo piktinosi. Nes buvo visokių absurdiškų „bajerių“, kai valstybinės įstaigos mokėjo „kompensaciją autoriams“ pirkdamos visokias kasetes, kurios bus naudojamos tik darbo veiklai…
Šiaip įpratau galvodamas apie svarbius dalykus ar priimdamas svarbius sprendimus užduoti sau klausimą: „O gal aš klystu?“ Arba tiesiog pasijausti kito asmens pusėje (čia žurnalisto darbas išmokė). Įdomu, ar LATGA-A/AGATA kada pagalvojo, kad šioje situacijoje gali būti neteisi?..
