Nors autorių teisių gynėjai šiuo teismo sprendimu džiaugėsi ir vadino jį pergale, interneto paslaugas Švedijoje teikiančios bendrovės „Bahnhof“ vadovas sprendimą kritikavo ir pareiškė, kad tai yra autorių teisių pramonės agonijos ženklas. Ir pareiškė, kad turės priešnuodį tokiems sprendimams.
Nors vertinant pagal įtaka toks sprendimas šiais laikais turi kur kas mažiau vertės, nei kad būtų turėjęs prieš dešimtmetį, Švedijos apeliacinis teismas nuosprendį pavadino „žymiu įvykiu“.
Po ne vienerius metus trukusio bylinėjimosi, kuriame ieškovai buvo „Universal Music“, „Sony Music“, „Warner Music“, „Nordisk Film“ ir Švedijos kino pramonė, Švedijos interneto paslaugų teikėjui „Bredbandsbolaget“ buvo nurodyta blokuoti nuorodas į piratinę medžiagą platinančią svetainę „The Pirate Bay“ ir filmų transliavimo svetainę „Swefilmer“.
Byla pirmą kartą Stokholmo apygardos teismui buvo pateikta 2015 metų spalį – šiame teisme triumfavo interneto paslaugų teikėjas, tačiau apeliaciniame teisme buvo priimtas kitoks sprendimas, įpareigojęs „Bredbandsbolaget“ imtis „techninių priemonių“, kurios neleistų vartotojams prieiti prie tam tikrų pavadinimų „piratinių svetainių“.
Suvokiant, koks svarbus yra šis teismo sprendimas prieš „The Pirate Bay“ šios svetainės gimtojoje šalyje, oficiali ieškovų reakcija, pasiekusi žiniasklaidą, pasirodė blankoka. Autorių teisių turėtojų atstovas Peras Strömbäckas sakė, kad labai gerai, jog teisinė situacija aiškėja. „Iš Danijos, Norvegijos ir Suomijos patirties žinome, kad šios priemonės yra efektyvios ir teisėtos. Įvertinkite ir tai, kad mūsų teikiamos paslaugos yra komercinės, tai ne hobis. Iš policijos tyrimų duomenų žinome, kad jų svetainės apyvarta skaičiuojamas daugybe milijonų“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu interneto paslaugų teikimo pramonės atstovai pasisakė kur kas aštriau.
„Bredbandsbolaget“ atstovas pareiškė, kad teismo sprendimas juos nustebino, mat jis ne tik nėra pagrįstas Švedijoje galiojančiais įstatymais, bet ir nepasiekia ieškovų tikslų. Anot leidinio thelocal.se, teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, kad panašūs sprendimai jau priimti Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Prancūzijoje, tad ir Švedijai reikia laikytis ES teisinės sprendimų linijos.
„Patentų ir rinkos apeliacijų teismas neįvertino Švedijoje galiojančių įstatymų ir ieškovų tikslų. Esame įsitikinę, kad tokio tipo blokavimas nėra efektyvus stabdant neteisėtą autorių teisėmis saugomo turinio platinimą internetu. Ir jis negarantuoja, kad autorių teisių turėtojui bus atlyginta už jo darbą“, – buvo rašoma interneto paslaugų teikėjo pranešime.
„Paslaugos turi vystytis ir labiau orientuotis į vartotojus. Šiais laikais sparčiausiai augančios kino ir televizijos paslaugos yra tos, kurios internetą vertina ne kaip grėsmę, o kaip skaitmeninio turinio platinimo galimybę“, – rašoma pranešime.
Turbūt neturėjo nustebinti karštakošio interneto paslaugų teikėjo „Bahnhof“ vadovo Jono Karlungo kandus pasisakymas – J.Karlungas visuomet nurodo, kad jis ir jo vadovaujama bendrovė gina interneto laisvę, tad šis sprendimas jo netenkina jokiais atžvilgiais.
„Visa interneto paslaugų teikimo verslo pramonė sukrėsta. Tai yra katastrofiškas sprendimas vertinant daugeliu aspektų, tai yra mirtinas smūgis laisvam ir atviram internetui“, – sakė J.Karlungas.
„Mes esame paštininkai, o paštininkai žmonių laiškų neskaito, jie nesprendžia, koks turėtų būti tų laiškų turinys. Šis sprendimas yra ženklas, kad autorių teisių pramonę ištiko priešmirtinė agonija“, – pridūrė įmonės vadovas.
Ir nors pastarasis teismo sprendimas buvo nukreiptas tik prieš vieną interneto paslaugų teikėją, akivaizdu, kad autorių teisių sargai tokia nedidelio masto pergale neapsiribos – jiems tikrai nepakaks, kad vienas paslaugų teikėjas blokuotų dvi svetaines. Tad, kaip rašo „Torrentfreak.com“, jie grįš reikalaudami didesnio paslaugų teikėjų kiekio imtis veiksmų prieš platesnę svetainių įvairovę.
Šiuo metu susidaro įspūdis, kad jų taikiniu galėtų tapti bet kokia interneto svetainė, kurioje nemažą turinio dalį sudaro autorių teises pažeidžianti medžiaga, o J.Karlungas yra susirūpinęs dėl to, kad nenutuokia, kur yra autorių teisių gynėjų apetito ribos.
„Galima tik įsivaizduoti, kokios bus pasekmės. Autorių teisėmis saugomo turinio juk yra ir „Youtube“. O kas būtų, jeigu dar ir „Google“ užblokuotume?“, – svarstė J.Karlungas.
Panašiai pasisakė ir „The Pirate Bay“ įkūrėjas Peteris Sunde, dabar daugiausiai atliekantis neoficialaus šios svetainės atstovo spaudai vaidmenį: „Kova vyksta ne už „The Pirate Bay“ – tos svetainės naudotojai žino, kaip nesunkiai apeiti tokį blokavimą. Kalba eina apie slidų kelią, kuriuo nuvedė šis sprendimas. Kitą kartą gali būti nuspręsta blokuoti kokią nors kitą nepatogią svetainę – galbūt nepatogią politiškai – o tuomet tai apskritai taps verslo modeliu, padedančiu slopinti konkurentų veiklą“, – sakė svetainės steigėjas.
„Bredbandsbolaget“ teismo sprendimą interpretuoja reikalavimu blokuoti konkretų interneto adresą (URL), tokiu būdu blokuojant savo įmonės klientų prieigą prie „The Pirate Bay“. Tačiau sprendime taip pat numatytos ir baudos už tai, kad prieiga nebus užblokuota, o tai, kad interneto svetainę blokuoti nėra labai paprasta, jau parodė ankstesni bandymai blokuoti kad ir tuos pačius „The Pirate Bay“.Tad „Bredbandsbolaget“ teigia, kad dar reikės kurį laiką pagalvoti apie techninį sprendimą.
„Ką konkrečiai reikia blokuoti? Tai yra techniškai labai sudėtingas klausimas. Blokuoti prieigą prie tam tikro turinio yra neįtikėtinai sunku. Mums reikia detaliai išanalizuoti, ką šis sprendimas iš tiesų reiškia mums“, – pranešime spaudai rašė paslaugų teikėjas.
J.Karlungui tenka galvoti apie kitokią teismo sprendimo prasmę. Jis beveik įsitikinęs, kad ateis laikas, kai ir jo kompanijai bus pateiktas panašus reikalavimas blokuoti „The Pirate Bay“, o tam J.Karlungas labai aršiai priešinasi. Tačiau kalbėdamasis su Švedijos leidiniu HD.se jis pasiūlė kompromisinį sprendimą.
Vertindamas Apeliacinio teismo instrukcijas bendrovei “Bredbandsbolaget” taikyti “technines priemones” svetainei „The Pirate Bay“ blokuoti, J.Karlungas sakė, kad jis savo bendrovės klientų patogumui gali pasiūlyti kontrpriemones.
Kol kas neaišku, ką tiksliai tai reiškia, tačiau bendrovė jau yra teikusi VPN paslaugas. Dar 2014 metais „Bahnhof“ pasiūlė klientams prisijungimo nereikalaujančias VPN paslaugas, skirtas naudotojų privatumui apsaugoti.
Techninių priemonių, teikiančių blokavimo ir blokavimo apėjimo galimybes, traktavimas teisme gali sukurti daugybę įvairiausių kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur pagal teismo sprendimą didiesiems interneto paslaugų teikėjams jau kurį laiką draudžiama teikti prieigą prie „The Pirate Bay“, mažieji paslaugų teikėjai vis dar teisėtai leidžia naudotis šia piratine svetaine. Tačiau kai 2014 metais prieigą prie svetainės sugalvojo pasiūlyti ir „proxy“ serverių paslaugų teikėjai, jų vadovas buvo suimtas ir iki šios dienos laukia teismo.
