Praėjusį mėnesį oficialiai paskelbta, kad Poopo ežeras išgaravo. Šimtai tūkstančių žmonių prarado gyvenvietes ir buvo priversti išsikelti. Ežeras buvo išdžiūvęs ir anksčiau, tačiau po kurio laiko atsigavo ir užėmė dvigubai didesnį plotą nei Los Andželas. Tačiau mokslininkai sako, kad šįsyk Poopo gali ir neatsitiesti.
„Tai yra ateities klimato kaitos paveikslas, – sakė Dirkas Hoffmanas, Vokietijos glaciologas, kuris tiria, kaip kylančios temperatūros dėl iškastinio kuro deginimo pagreitino ledynų tirpsmą Bolivijoje.
Kai išdžiūvo Andeano ledynai, pranyko ir Poopo vandens šaltinis. Tačiau tai nėra pagrindinė ežero išsekimo priežastis.
Pagrindine ežero nusekimo priežastimi įvardinami El Ninjo meteorologiniai reiškiniai, kiek mažiau prie to prisidėjo ir ežero vandens panaudojimas kasykloms bei žemės ūkiui.
Nors ežeras išgyveno El Ninjo sukeltas sausras tūkstančius metų, Poopo trapi ekosistema per pastarąjį trisdešimtmetį patyrė beprecedentį smūgį. Temperatūra pakilo vienu laipsniu Celsijaus, o dėl kasyklų aktyvumo nuseko ežero intakai ir padaugėjo nuosėdų.
Ežero nusekimas turėjo neigiamos įtakos ir laukinei gamtai – iš ežero teritorijos išnyko 75 paukščių rūšys.
Floridos Technologijų instituto biologas Markas B.Bushas sako, kad ilgalaikis šilimas grasina ir visoms Andeano aukštumoms.
