Tiesa, šios šalies oficialūs pareigūnai įspėja potencialius investuotojus (kurie gali norėti pirkti šios įmonės akcijų) išlaikyti blaivų protą, nes tokie pranešimai nėra naujiena. Praeityje jau buvo ir kitų bendrovių – pavyzdžiui, „Dong-Ah Construction“, kurios praeityje yra skelbusios, kad atrado to paties laivo liekanas (tikėtina – siekiant išauginti akcijų vertę), tačiau vėliau bankrutavo.
Įmonės specialistai po vandeniu nufotografavo laivagalį bei kai kurias kitas laivo liekanų dalis ir savo nuotraukas palygino su tuo, kas buvo žinoma apie „Dmitrij Donskoj“ išplanavimą. Laivagalio nuotraukose, anot „Shinil Group“, galima perskaityti laivo pavadinimą, užrašytą rusiškai. Anot įmonės pranešimo spaudai, taip pat aptikta 203 mm kalibro pabūklų, 152 mm toliašaudžių patrankų, keletas kulkosvaidžių, inkarų, medinio denio likučių, šarvuotės elementų.
Rusijos istorikai anksčiau yra tvirtinę, jog menkai tikėtina, kad tiek daug aukso galėtų būti gabenama laivu – saugiau būtų buvę šį darbą atlikti traukiniu. Kiti specialistai tvirtina, kad įvertinus laivo dydį, įgulos dydį, patrankų kiekį, kurui naudotos anglies kiekį ir kitus veiksnius, sunku įsivaizduoti, kaip jame dar galėtų tilpti ir 200 tonų aukso. O netgi jei vietos auksui ir būtų atsiradę, nelabai aišku, ar jis tikrai būtų vertas tiek, kiek tvirtina liekanų atradėjai.
„Shinil Group“ atstovai tikisi laivą, paskendusį 400 metrų gylyje, ištraukti į seklesnę vietą, tačiau prašymas leisti atlikti tokį veiksmą atitinkamai Pietų Korėjos agentūrai dar nėra pateiktas.
Pagal Pietų Korėjos įstatymą, įmonė dar prieš laivo ištraukimo operacijos pradžią taip pat turės pateikti 10 proc. prognozuojamos lobio vertės dydžio užstatą – 11,2 mlrd. eurų. Tiesa, įmonės atstovai tvirtina, kad jie atrado ne auksą, o tik laivo liekanas, kurios pačios, be turinio, yra vertos 0,85 mln. eurų, tad užstatu ketinama palikti tik 85 tūkst. eurų.
Taip pat būtina pažymėti, kad pagal dabartinę rinkos vertę 200 tonų aukso kainuotų ne 112 mlrd. eurų, o tik 6,25 mlrd. eurų.
Jeigu „Shinil Group“ versija pasitvirtins ir jame bus surasta aukso, pusę jo korėjiečiai ketina grąžinti Rusijai.
Šarvuotasis kreiseris „Dmitrij Donskoj“, iki tol priklausęs Baltijos laivynui, po Rusijai nesėkmingos karo su Japonija pradžios buvo priskirtas Antrajai Ramiojo vandenyno flotilei. Dar pakeliui į regioną, kur virė karo veiksmai, „Dmitrij Donskoj“ buvo apšaudytas ir apgadintas kitų Rusijos laivų po to, kai šie per klaidą palaikė jį Japonijos laivu. „Dmitrij Donskoj“ dalyvavo Rusijos imperijai tragiškai pasibaigusiame Cušimos mūšyje, tačiau ne itin aktyviai – jis buvo priskirtas paskui pagrindines Rusijos jūrų pajėgas plaukusių transporto laivų apsaugai.
Vėliau laivas atsiskyrė nuo Rusijos laivyno likučių ir bandė pasiekti Vladivostoko uostą, tačiau pakeliui juos kelis kartus užklupo japonai ir šį kartą kreiseris nukentėjo tiek, kad įgulai buvo duotas įsakymas palikti laivą ir išsilaipinti į Uleungdo salą, o patį kreiserį nuplukdyti ir paskandinti gilesniuose vandenyse.
Manoma, kad tai buvo savotiškas plaukiojantis iždas – jame galimai buvo saugomi visų Rusijos karinio laivyno jūrininkų, karininkų bei darbininkų atlyginimai, o taip pat lėšos, skirtos uostų mokesčiams susimokėti.
