Ši nutartis yra reikšmingas precedentas dėl „skaitmeninio palikimo“ socialiniuose tinkluose tvarkymo po jo savininko mirties.
Karlsrūhės mieste veikiančio Federalinio Konstitucinio Teismo teisėjai nusprendė, kad dukters sutartis su „Facebook“ yra jos palikimo dalis ir turi būti perduota tvarkyti jos motinai, suteikiant pastarajai visišką prieigą prie dukters paskyros, jos įrašų ir privačių žinučių tinkle.
„Sutartis dėl vartotojo paskyros, (sudaryta) su socialiniu tinklu, yra perduodama paskyros tikrojo savininko (nuosavybės) paveldėtojams“, - išaiškino teisėjai.
Šie paveldėtojai „turi teisę reikalauti, kad socialinio tinklo operatorius suteiktų prieigą prie paskyros“, sakoma nutartyje.
2012-aisiais po metropoliteno traukinio ratais žuvus 15-metei, jos tėvai paprašė „Facebook“ leisti jiems peržiūrėti dukters susirašinėjimo istoriją ir kitus duomenis, tikėdamiesi, kad tai padės atsakyti į klausimą, ar merginos mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinė savižudybė.
Bendrovei atsisakius, pora 2015-aisiais laimėjo bylą dėl galimybės pasiekti duomenis, tačiau Berlyno apeliacinis teismas šį nutarimą panaikino.
Tėvai siekia ne vien sužinoti, kodėl mirė jų duktė, bet ir tikisi, kad paauglės paskyros duomenys padės išsiaiškinti, ar metropoliteno traukinio mašinistui priklauso kompensacija, kuri turėtų būti jam išmokėta, jei paauglė nusižudė, rodo teismo dokumentai.
Dienoraštis ar duomenys?
Tėvai teigia, kad jų dukros „Facebook“ paskyros turinys teisiškai prilygsta asmeniniam dienoraščiui ar laiškams, kurie mirties atveju gali būti perduoti artimiesiems kaip palikimas.
Pirmosios instancijos Berlyno teismo teisėjai sutiko, kad paveldėjimo įstatymas apima mirusio asmens ir socialinio tinklo sudarytą sutartį, įskaitant jo paskyroje sukurtą skaitmeninį turinį.
Be to, nepilnamečio vaiko tėvai bet kokiu atveju turi teisę žinoti, kada ir su kuo jis bendravo, pridūrė teisėjai.
Tačiau Berlyno apeliacinis teismas savo 2017-aisiais paskelbtame nutarime palaikė „Facebook“ poziciją, kad „Vokietijos pagrindinis įstatymas (konstitucija) užtikrina telekomunikacijų privatumą“.
Teisėjai taip pat pritarė bendrovės teiginiui, kad su žuvusia paaugle susirašinėję žmonės irgi turi teisę į savo žinučių privatumą.
Dabar konstitucinis teismas išaiškino, kad „asmuo, siunčiantis žinutę („Facebook“ tinkle), gali būti tikras, kad ji bus prieinama tik tai paskyrai, kurią jis pasirinko“ kaip žinutės gavėją.
Tačiau „Facebook“ veikia taip, kad „nėra jokių garantijų, jog tos paskyros turinys bus prieinamas tik paskyros savininkui, o ne kokiai nors trečiajai šaliai“, pridūrė teisėjai.
Pasak jų, po asmens mirties „paveldėtojams perduodami net labai asmeninio turinio teisiniai santykiai“, tokie dokumentai „kaip dienoraščiai ar asmeniniai laiškai“.
Net naujausios ir griežčiausios Europos Sąjungos duomenų apsaugos taisyklės - ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas - neprieštarauja tokiam duomenų perdavimui, nes šis „reglamentas gina tik gyvus asmenis“.
In memoriam
Socialinio tinklo „Facebook“ atstovai kol kas teismo sprendimo nekomentavo.
Kol kas mirusio „Facebook“ vartojo artimieji turi tik dvi galimybes.
Visų pirma, paskyra gali būti paversta „memorialu“: šiuo atveju kitiems vartotojams leidžiama reikšti joje užuojautą, bet nesuteikiama galimybė peržiūrėti velionio asmeninių pranešimų.
Kitu atveju artimieji gali pateikti prašymą ištrinti mirusiojo „Facebook“ paskyrą.
Vokietija – toli gražu ne vienintelė šalis, kur kilo moralinių ir teisinių ginčų, kaip turėtų būti elgiamasi su skaitmeniniais duomenimis jų savininkams mirus.
2016-aisiais bendrovė „Apple“ priešinosi Federalinio tyrimų biuro (FTB) mėginimams priversti ją „atrakinti“ išmanųjį telefoną „iPhone“, priklausiusį vienam iš dviejų užpuolikų, 2015-ųjų gruodį nušovusių 14 žmonių Kalifornijoje.
Tačiau kompanija buvo palankesnė vienam italui, 2016-aisiais paprašiusiam „atrakinti“ nuo vėžio mirusio jo vaiko telefoną, ir leido jam atgauti nuotraukas bei kitus brangius duomenis.
