JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. CDC, Center for Disease Control and Prevention) skelbia, kad „šiuo metu nėra žinoma, ar žmogus gali užsikrėsti 2019-nCoV liesdamas paviršius ar objektus, ant kurių esama viruso dalelių, ir po to prilietęs savo burną, nosį ar akis“.
Tiesą sakant, žinių apie 2019-nCoV elgesį šiuo metu apskritai yra ganėtinai nedaug, nepaisant to, kad jis pastarosiomis savaitėmis patraukė milžinišką visuomenės dėmesį. Tad, negalėdami pateikti tiesioginio atsakymo, mokslininkai prisiminė žinias apie artimiausius 2019-nCoV giminaičius – MERS ir SARS.
Peržvelgę visą esamą mokslinę literatūrą apie žmonių ir gyvūnų virusus šioje šeimoje – o apie tokių virusų savybes iš viso parašyti 22 moksliniai darbai – mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus patogenai ant paviršių kambario temperatūroje gali išgyventi ir vis dar sukelti ligą iki 9 dienų. Palyginimui – tymų virusas ant paviršių gyvybingas išlieka iki dviejų valandų – beveik 100 kartų trumpiau nei žmogaus koronavirusai.
Savaime suprantama, tai yra maksimali šių virusų „gyvenimo laisvėje“ trukmės riba. Tačiau ir vidutinis skaičius nėra labai patrauklus: ant aliuminio, medienos, popieriaus, plastiko ir stiklo gyvybingi virusai vidutiniškai išsilaiko 4–5 dienas.
Beje, kai kurie iš veterinarijos srities žinomi koronavirusai turi gebėjimą ant paviršių išlikti net daugiau nei 28 dienas.
„Virusų gyvybingumą gali pailginti didelis oro drėgnumas ir žema temperatūra“, – sakė Greifsvaldo universitetinės ligoninės (Vokietija) medikas Günteris Kampfas.
Norint pristabdyti koronavirusų klasės virusų plitimą tyrimo autoriai rekomenduoja ligoninėse kruopščiai, dezinfekcinėmis priemonėmis – natrio hipochlorito, vandenilio peroksido ar etanolio pagrindo tirpalais – valyti visus paviršius, kur gali liestis žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami tirpalai labai efektyviai pašalina MERS ir SARS viruso kūnelius.
Šio tyrimo rezultatai pagal pradinį sumanymą turėjo nugulti į rengiamą vadovėlį, tačiau dabartinės aplinkybės privertė autorius pasiskubinti su knygos fragmento publikavimu. Jie mano, kad jų tyrimo rezultatai turėtų galioti ir virusui COVID-19.
„Analizavome skirtingus koronavirusus, o visų jų rezultatai buvo panašūs“, – sakė Leibnizo universiteto Hanoveryje (Vokietija) virusologė Eike Steinmann.
Bet būtina pažymėti, kad nė vienas iš mokslininkų analizuotų virusų nebuvo COVID-19, be to, neturima žinių, ar patekęs ant kokio nors paviršiaus šis virusas dėl prisilietimo gali patekti į kito žmogaus organizmą.
Nors MERS per paviršius iš žmogaus žmogui persiduoda sunkiai, SARS yra labiau užkrečiamas, ypač jeigu sergantis pacientas nusičiaudo ar nusikosėja. Jeigu tokie infekuoti organizmo skysčiai nusėda ant paviršiaus ir vėliau būna priliečiami kito žmogaus, tas žmogus gali užsikrėsti net ir praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo nusičiaudėta.
Žinant COVID-19 plitimo spartą ir pavojingumą gyvybei, viešųjų objektų valymas ir rankų plovimas atrodo kaip tikrai gyvenimo neapsunkinanti apsauginė priemonė.
„Ligoninėse tai būtų durų rankenos, visi iškvietimo mygtukai, prie lovų esančios spintelės, lovų rėmai ir kiti netoli pacientų esantys objektai, kurie dažniausiai būna plastikiniai arba metaliniai“, – sakė G.Kampfas.
Tyrimą publikavo žurnalas „Journal of Hospital Infection“.
