Naudodamiesi magnetinio rezonanso aparatu ir matematiniu metodu, kuris vadinamas tinkline analize, Kalifornijos universiteto San Franciske ir Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai sudarė trimačius septynių suaugusių žmonių galvos smegenų žemėlapius. Tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis bus publikuotas žurnale „Neuroimage“.
Tyrimo rezultatai atskleidė naujų detalių apie galvos smegenų pusrutulių jungties nesivystymą. Jungtis tarp pusrutulių nesivysto dėl genetinių anomalijų. Tokios jungties nebuvimas yra viena iš dažniausių autizmo priežasčių. Taip pat šios jungties nebuvimas yra atsakingas ir už mįslingą fiziologinį Laurence‘o Kimo Peeko smegenų fenomeną. Minėtas žmogus – garsusis savantas, kurį filme „Lietaus žmogus“ suvaidino Dustinas Hoffmanas.
Jutoje gyvenęs L. Peekas mirė 2009 m., eidamas 59-uosius. Dėl pribloškiamos savo atminties jis buvo vadinamas „megasavantu“. Tiesa, šį žmogų kamavo ir aiškiai išreikšti socialiniai sunkumai. Turėdamas unikalią atmintį, L. Peekas galėdavo per valandą perskaityti knygą ir prisiminti viską, ką skaitė. Šis asmuo galėjo įsiminti neįtikėtiną informacijos kiekį iš bet kokios srities – istorija, literatūra, geografija, adresų ir telefonų numeriai, muzika, datos.
Nors genialia atmintimi L. Peekas pasižymėjo nuo 16 mėnesių, vaikščioti jis pradėjo tik būdamas ketverių, o suaugęs nesugebėdavo užsisagstyti sagų. Intelekto testų rezultatai rodė, kad jo intelektas yra gerokai žemesnis už vidutinį ir, galima sakyti, ribotas (jo intelekto koeficientas buvo 87).
Nors kai kurie iš prigimties smegenų jungties tarp pusrutulių neturintys žmonės pasižymi normaliais intelektiniais gebėjimais ir nepatiria jokių akivaizdžių neurologinių sutrikimų, maždaug 40 proc. šios jungties neturinčių žmonių yra priskiriami didelės rizikos grupei sirgti autizmo sindromu.
„Naujo tyrimo rezultatai – žingsnis arčiau aiškesnės sampratos, kaip veikia pusrutulių jungties neturinčių žmonių smegenys, – tvirtina Kalifornijos universiteto San Franciske radiologijos ir biomedicininio skenavimo profesorius Pratikas Mukherjee. – Supratimas, kaip smegenų jungtis varijuoja kiekvienu atveju leistų mums identifikuoti fiziologinius autizmo požymius, pagal kuriuos diagnozuoti autizmą būtų paprasčiau nei dabar. Dabar autizmas diagnozuojamas kognitynių (pažintinių) gebėjimų testais.“
Pusrutulių jungties nebuvimas nustatomas asmenims, kurie gimė su 16-osios chromosomos DNR anomalija. Tokiems asmenims neretai išsivysto autizmas. Mokslininkai jau seniai mėgina išsiaiškinti, kas sieja pusrutulių jungties nebuvimą ir autizmą – ypač todėl, kad ne visi šios jungties neturintys asmenys tampa autistais. Medikai mano, kad taip nutinka dėl to, kad smegenys pasižymi didžiulėmis galimybėmis kompensuoti vienos ar kitos smegenų dalies disfunkciją.
Smegenys yra neįtikėtinai sudėtingas organas, todėl sudaryti galvos smegenų matematinį tinklinės analizės modelį yra didžiulis iššūkis – galvos smegenyse yra šimtai milijardų neuronų. Daugelis jų tarpusavyje susijungę dešimtimis tūkstančių jungčių, o tokių jungčių sistema yra nepaprastai sudėtinga.
Tyrėjų kolektyvas lygino 7 savantų ir 11 įprastų žmonių smegenis. Analizės metu nustatyta, kad tam tikros smegenų struktūros (angl. cingulate bundles) savantų atveju yra mažesnės, o neuronai tose struktūrose turi mažiau jungčių su kitomis smegenų zonomis. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pusrutulių jungties neturinčių žmonių tinklinė smegenų topologija buvo įvairesnė.
