Mokslininkai pirmą kartą sudarė tokį detalų iki šiol menkai tyrinėto šiaurinės Didžiosios kinų sienos fragmento (maždaug 740 km ilgio) žemėlapį ir jų padarytos išvados užginčija ankstesnius įsitikinimus.
„Prieš mūsų tyrimą dauguma žmonių manė, kad sienos tikslas buvo sustabdyti Čingischano armiją“, – teigia šiam tyrimui vadovavęs Gideonas Shelach-Lavis.
Tačiau tyrimai parodė, jog šiaurinė siena, kurios didžioji dalis yra Mongolijoje, vingiuoja per slėnius ir yra palyginti žemo aukščio bei arti žmonių keliavimo kelių. Todėl mokslininkai mano, kad šios sienos paskirtis nebuvo susijusi su karyba ir siekiu apsiginti.
„Mūsų išvada yra tokia, kad šios sienos pagrindinė funkcija buvo ta, kad nuo jos buvo patogu stebėti žmonių ir galvijų judėjimą, jį sustabdyti ir, galbūt, apmokestinti“, – teigia Shelach-Lavis.
Mokslininkai mano, kad viduramžių laikotarpiu, vyraujant atšiauriam klimatui, žmonės auginamiems galvijams ieškojo geresnių sąlygų ir judėjo link piečiau esančių ganyklų.
Didžioji kinų siena yra iš keleto dalių ir pradėta statyti dar prieš mūsų erą. Jos statybos tęsėsi kelis šimtmečius ir skaičiuojama, kad su įvairiomis atšakomis jos ilgis buvo iki 21 196 km. Tai yra ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje.
Įdomu yra tai, kad būtent ši šiaurinė sienos dalis dar vadinama „Čingischano siena“. Iki šiol buvo manoma, kad būtent dėl siekio apsiginti nuo šio legendinio užkariautojo ji buvo pastatyta maždaug tarp XI–XIII amžių. Drauge buvo pastatytos ir 72 nedidelės stačiakampio formos struktūros.
G.Shelach-Lavio vadovaujama Izraelio, Mongolijos ir Amerikos mokslininkų komanda pasitelkė dronus, didelės skiriamosios gebos palydovų fiksuotus vaizdus, tradicinius archeologijos įrankius ir tiksliai įvertino šiaurinę sieną.
Pasak G.Shelach-Lavio, iki šiol šiaurinė Didžioji kinų siena nebuvo sulaukusi tinkamo mokslininkų dėmesio ir dabar gauti rezultatai leido sužinoti daugiau.
Tyrimų rezultatai skelbiami žurnale „Antiquity“.