Nieko keisto, kad „EM Drive“ jau ne vienus metus žybsi naujienų pranešimuose, nes jis siūlo galimybę degalų nenaudojančia sistema iki Marso nusigauti vos per 70 dienų. Bet yra nemenka problema: remiantis dabartiniais fizikos dėsniais, jis veikti neturėtų.
Problemos esmė – „EM Drive“ veikimas prieštarauja Niutono III dėsniui, tvirtinančiam, kad bet kokiam veiksmui yra tokio paties dydžio ir priešingos krypties atoveiksmis. Tad, remiantis Niutonu ir dabartiniu supratimu apie pasaulį, kad sistema kurtų stūmą, ji turi kažką stumti priešinga kryptimi (kosmose tai paprastai būna raketinių degalų degimo produktai).
Tačiau „EM Drive“ veikia be jokių degalų. Jo veikimas grindžiamas paprasčiausiu mikrobangų fotonų atspindėjimu pirmyn ir atgal metalinėje kūgio formos uždaroje ertmėje. Tas judesys „smailiajame“ „EM Drive“ gale kuria stūmą, ir įrenginys stumiamas priešinga kryptimi.
Nepaisant bandymų ir debatų, kontroversija išlieka. Trumpai tariant, remiantis žinomais fizikos dėsniais, „ant popieriaus“, jis neturėtų veikti. Tačiau bandymai rodo, kad „EM Drive“ veikia.
Pernai NASA „Eagleworks Laboratory“ užsibrėžė nepriklausomai patvirtinti arba atmesti „EM Drive“ veikimo principą kartą ir visiems laikams. Ir buvo nutekinti 2015 metų pabaigoje atliktų bandymų rezultatai, rodantys, kad elektromagnetinis variklis ne tik veikia – jo kuriama stūma gan įspūdinga.
Nepaisant gandų, kad NASA bandymų ataskaita buvo recenzuota, nutekėjusi versija dar nepublikuota jokiame akademiniame žurnale. Tad kol kas tai – tik vienos tyrėjų grupės pranešimas apie savo tyrimo rezultatus be jokių išorinių patikrinimų.
Bet straipsnyje teigiama, kad netgi atmetus paklaidas, „EM Drive“ vakuume kuria 1,2 mN/kW jėgą.
Ir tai tikrai nėra smulkmena.
Palyginimui, supergalingas „Hall“ variklis kuria 60 mN/kW galią, viena skaičiaus dydžio eile didesnę už „EM Drive“. Bet „Hall“ variklis naudoja degalus, kurių gabenimui reikalingas didesnis erdvėlaivis, o didesniam erdvėlaiviui iškelti reikalinga didesnė galia, o didesnės galios variklis bus didesnis ir sunkesnis, tad įsisuka ydingas ratas, apibendrinama NASA „Eagleworks“ kolektyvo straipsnyje.
Antra vertus, šviesos burės, kurios dabar yra populiariausia darbino kūno nenaudojančio variklio forma, naudoja saulės šviesą. Ir jų kuriama jėga tėra 6,67 µN/kW – dviem dydžio eilėmis mažesnė už „EM Drive“, rašoma ataskaitoje.
NASA „Eagleworks“ komanda „EM Drive“ kuriamą jėgą matavo mažos jėgos švytuokle Johnsono kosmoso centre, bandymai buvo atlikti, naudojant 40, 60, ir 80 vatų galią.
Jie ieškojo kokių nors ženklų, kad stūma galėtų būti kokios nors kitos sistemos anomalijos rezultatas, tačiau kol kas nieko panašaus neaptiko.
„Šiuose bandymuose buvo vykdomi ir nulinės stūmos patikrinimai, stengiantis aptikti kokius nors įprastus stūmos šaltinius, tačiau nieko panašaus neaptikta“ – straipsnyje savo darbą komentavo mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Haroldo White'o.
„Stūmos į priekį, atgal ir nulinės stūmos rezultatai rodo, kad sistema veikia, sukurdama 1,2 ± 0,1 mN/kW stūmą“, – rašoma išvadose.
Bet mokslininkai pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant eliminuoti galimybę, kad šiluminis plėtimasis galėjo kaip nors iškreipti rezultatus.
Jie taip pat aiškiai pareiškė, kad šio tyrimo tikslas nebuvo optimizuoti „EM Drive“ stūmą, bet tiesiog patikrinti, ar jis veikia, tad patobulinus įrenginį, galima tikėtis jį patobulinti, kad jis būtų efektyvesnis ir galingesnis.
Ką visa tai reiškia „EM Drive“ likimui? Vėlgi, rezultatai dar nepublikuoti – nors sklando gandai, kad laukti liko jau visai nedaug – tad šiuos nutekintus rezultatus reikėtų vertinti su sveika skepsio doze.
Bet jie pateikia dar vieną įrodymą, kad „EM Drive“ kuriama stūma nėra pramanas. Tad, gal jau metas pradėti aiškintis, kaip ši sistema gali veikti – ir, dar svarbiau, pradėti variklio bandymus kosmose.
Laimei, tai jau numatyta po kelių mėnesių, o pirmasis „EM Drive“ jau paleistas į kosmosą šį rugsėjį.
O birželį tyrėjai iš Suomijos pasiūlė teorinį „EM Drive“ veikimo mechanizmą, neprieštaraujantį Niutono III dėsniui, kuomet fotonai stumiami kaip savotiški degimo produktai – tačiau šią hipotezę dar reikia patikrinti.
Visas straipsnis pateikiamas čia.
