Šiuolaikinių avinžirnių protėvis, laukinis Artimųjų Rytų augalas, kuris greičiausiai turėjo mažytes, kietas sėklas, žmonių pradėtas auginti maždaug tuo pat metu kaip ir kviečiai bei miežiai, ir pradėjo vystytis tuomet, kai pirmieji ūkininkai atrinko tuos augalus, kurių sėklos buvo didžiausios ir sultingiausios.
Archeologai net rado, jų manymu, darže augintų avinžirnių, palaidotų po Jerichu Vakarų Krante taip giliai, kad jie tikriausiai buvo auginami dar prieš tai, kai vieno seniausių pasaulio miestų gyventojai pradėjo žiesti puodus.
Tačiau kol kuklus avinžirnis tapo toks populiarus, koks yra šiandien, jam teko nueiti vingiuotą kelią, teigiama neseniai žurnale „Nature“ publikuotame naujame tyrime, kuriame surinkti daugiau nei 3000 avinžirnių egzempliorių genomai – tai vienas didžiausių kada nors įvykdytų augalų genomo sekos nustatymo projektų.
