Šis atradimas trečiadienį išspausdintas žurnale „Nature“. Jo autoriai – Europos kosmoso agentūros (ESA) komanda „Herschel“, dirbanti su tokio pat pavadinimo teleskopu, kuriuo ketinama ištirti evoliuciją ir įvairius dangaus komponentus.
Daugiau apie nykštukinę planetą tikimasi sužinoti iš erdvėlaivio „Dawn“, kuris Cererą pasieks 2015 m. pavasarį.
„Į Cererą jau vyksta erdvėlaivis, taigi neilgai trukus sužinosime daugiau naujienų tiesiai iš atradimo taško, – sako NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiojo tyrėjo pavaduotoja Carol Raymond išplatintame pranešime spaudai. – Erdvėlaivis ištirs planetos paviršiaus sudėtį ir jį galėsime pamatyti labai didele raiška.“
Mokslininkai seniai galvojo, kad Cerera, kuri ją tik atradus buvo vadinta asteroidu, o vėliau mokslininkų pervadinta nykštukine planeta, gali turėti vandens, ledo ar įvairių mineralų paviršių. Kad šis spėjimas pasitvirtintų, prireikė keleto nesėkmingų stebėjimo bandymų.
„Herschel“ teleskopas ne visuomet tik pažiūrėjus į Cererą rodė, kad joje yra vandens garų. Mokslininkai padarė prielaidą, kad kai tik planeta pasisukdavo arčiau Saulės, jos paviršius šildavo, todėl vandens garų dalelės imdavo sparčiai šokinėti tam tikrą laiko tarpą. Kiek laiko tai trukdavo, priklausė nuo laiko ir datos.
Dėl skirtingos dalelių šokinėjimo trukmės tyrėjai surado dalelių šaltinį: tai dvi tamsios dėmės, kurios anksčiau buvo aptiktos Cereros paviršiuje „Hubble“ teleskopu.
Tai pirmasis atvejis, kai vandens garai aptikti Asteroidų žiede.
Daugiau apie nykštukinę planetą tikimasi sužinoti iš erdvėlaivio „Dawn“, kuris Cererą pasieks 2015 m. pavasarį.
