Tamsiosios (arba nematomos) kometos, superugnikalnio išsiveržimas, katastrofiška klimato kaita, vėžio protrūkis, badas – tai tik keli tariamos pranašystės išsipildymo variantai.
Ir nors visa tai signalizuotų tik žmonijos išnykimo pradžią, rezultatai būtų tokie pat pragaištingi, rašo Dailymail.co.uk.
Kometa-slapukė
Astrofizikė, profesorė Jocelyn Bell Burnell, atradusi pulsarus, mano, kad labiausiai tikėtina katastrofa ateinantį penktadienį būtų tamsioji kometa.
Tokiu atveju žmonijai grėstų tas pat, kas nutiko dinozaurams, kurie planetoje karaliavo maždaug 165 mln. metų (palyginimui, žmonės gyvena dar tik 200 tūkst. metų). Manoma, kad juos išnaikino į Žemę atsitrenkęs 10 km skersmens asteroidas ar kometa.
J.B.Burnell mano, kad žmonijai labiau tikėtinas tamsiosios kometos smūgis. Šios kometos turi labai mažai ledo ir sniego, kurių gausu įprastose kometose, ir kur kas daugiau dulkių. Dėl to jas gerokai sunkiau pastebėti.
„Įprastai kometos yra dideli, dulkėti sniego kamuoliai. Tamsioji kometa turi nedaug sniego ir labai daug dulkių. Jas užfiksuoti yra gerokai sudėtingiau“, – sako ji.
Manoma, kad Saulės sistemos prieigose gali klaidžioti keli tūkstančiai tokių nematomų kometų, keliančių pavojų Žemei.
Nors pats susidūrimas veikiausiai nebūtų pražūtingas visai žmonijai, jo metu į atmosferą pakiltų milžiniškas dulkių debesis. Užklojęs Žemę jis atneštų „amžiną žiemą“ – Saulės spinduliai planetos nebešildytų, žūtų augalija, kiltų masinis badas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Fuego ugnikalnio išsiveržimas |
Superugnikalnio sprogimas
Didžiosios Britanijos Atvirojo universiteto vulkanologas Dave‘as Rothery svarsto apie panašų scenarijų. Tačiau, jo nuomone, mirtį nešantį dulkių debesį į atmosferą galėtų išspjauti ne kometa ar asteroidas, o superugnikalnis.
Tokie vulkanai gali išspjauti daugiau nei 380 kubinių kilometrų dulkių ir nuolaužų. Didžioji dalis jų liktų atmosferoje, o likusią scenarijaus dalį jau žinote.
„Jis galėtų išmesti tiek pelenų ir sieros dioksido į atmosferą, kad nustotų vykti fotosintezė“, – teigia D.Rothery.
Panašus, tačiau mažiau pragaištingas, įvykis užfiksuotas 1816 metais, kai Indonezijoje išsiveržė milžiniškas ugnikalnis, išmetęs tiek daug dulkių į atmosferą, kad šis laikotarpis pramintas „metais be vasaros“.
Metano atodūsis
Kitas „The Times“ kalbintas mokslininkas, buvęs Geologų draugijos prezidentas Bryanas Lovellas linkęs manyti, kad pasaulio pabaiga galėtų ateiti nuslinkus povandeninei nuošliaužai ir išsivadavus dideliam kiekiui metano.
Metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau jos Žemės atšilimui turi maždaug 20 kartų didesnę įtaką nei anglies dioksidas.
Anot B.Lovello, į atmosferą patekus dideliam kiekiui metano klimato atšilimas ypač paspartėtų, o tai turėtų katastrofiškų padarinių.
Vėžio protrūkis
Mokslo žurnalistė, buvusi televizijos laidos „Tomorrow‘s World“ (liet. rytdienos pasaulis) vedėja Vivienne Parry mano, kad pasaulio pabaiga būtų galima laikyti vėžio protrūkį. Jos nuomone, pragaištingų pasekmių galėtų turėti vėžio forma, kurią lapės ir šunys gali perduoti žmonėms.
Liga plistų gyvūnams įkandus. Tiesa, jos protrūkį veikiausiai pavyktų sustabdyti pastebėjus, kad šunys platina neišgydomą vėžio formą. Tačiau juk ne visi sutiktų atsisveikinti su geriausiu žmogaus draugu...