Dėmesį į tai, kad „Kepler“ jau beveik visiškai nebeturi kuro, inžinieriai atkreipė šią vasarą. Tuo metu jie trumpam perjungė palydovą į saugų veikimo režimą, kad atsisiųstų visus duomenis, kuriuos „Kepler“ buvo surinkęs. Po to palydovą pavyko ir vėl įjungti bei surinkti šiek tiek daugiau duomenų, tačiau jau tuomet mokslininkams buvo žinoma, kad „Kepler“ gyvenimas artėja prie galo.
„Kepler“ į orbitą buvo iškeltas su degalų kiekiu, kurio turėjo pakakti daugiau nei šešeriems metams darbo – iš tiesų kuras sunaudotas per devynerius metus. „Pripildėme jį kuru taip, kad jis galėtų veikti kaip įmanoma ilgiau“, – sakė „Kepler“ projekto sistemų inžinierius Charlie Sobekas.
Pasibaigus orbitinio teleskopo kurui NASA nusprendė oficialiai jį išjungti ir užbaigti stebėjimo programos dalį. Šiuo metu „Kepler“ yra saugioje orbitoje. Šią arba kitą savaitę inžinieriai į aparatą nusiųs komandą, kuri išjungs jo siųstuvą bei kitus instrumentus – po šios operacijos „Kepler“ bus visiškai nebegyvas ir į nieką nereaguodamas skries kosmoso erdve.
2009 metais iškelto palydovo pagrindinė užduotis buvo ieškoti planetų, nepriklausančių Saulės sistemai – vadinamųjų egzoplanetų. Tuo metu apie egzoplanetas buvo žinoma labai nedaug, jų buvo pastebėta vos keletas, taigi, šis instrumentas žvelgė į nežinomybę. Prieš devynerius metus „Kepler“ buvo mokslo ir inžinerijos stebuklas. Jis planetas identifikuodavo pagal žvaigždės, apie kurias tos planetos sukosi, pritemimą.
„Tai palyginama su bandymu įžiūrėti blusą, ropojančią per automobilio lempą, kuomet tas automobilis yra už pusantro šimto kilometrų“, – sakė dabar jau pensijoje esantis pagrindinis „Kepler“ tyrėjas Williamas Boruckis.
Jau pirmaisiais savo veikimo metais „Kepler“ mokslininkams pateikė fantastiškų duomenų. Jis planetų ieškojo konkrečiame dangaus segmente ir stebėjo apie 150 000 žvaigždžių pritemimus. Tačiau 2012 metais dalis įrangos, kuri buvo reikalinga telskopo erdvinei padėčiai stabilizuoti, sugedo. Kitais metais situacija dar pablogėjo ir mokslininkai baiminosi, jog tai jau yra misijos pabaiga. Tačiau vėliau 2013 metais inžinieriai sugalvojo sprendimą: jie „Kepler“ pusiausvyrai palaikyti panaudojo Saulės spindulių sukuriamą spaudimą – to pakako, kad palydovas 82 dienas be pertraukos išlaikytų stabilią erdvinę poziciją. Tokia „užlopyto“ teleskopo misija Žemėje buvo pavadinta K2 vardu.
„Kepler“ ir K2 misijų metu surinkta informacija padėjo mokslininkams išsiaiškinti, jog egzoplanetos yra neįtikėtinai dažni dangaus kūnai – jų yra kur kas daugiau nei žvaigždžių. Abiejų šių misijų metu patvirtintas 2681 egzoplanetų egzistavimas, pastebėta ir daugiau įtartinų nuo tolimų žvaigždžių sklindančios šviesos sumažėjimų – tikėtina, kad tai taip pat yra egzoplanetų ženklas, tačiau šie duomenys dar nėra patvirtinti. Didesnioji dalis atrastų planetų yra tarp Žemės ir Neptūno dydžio.
Visi duomenys, kuriuos sugebėjo surinkti „Kepler“, buvo saugiai persiųsti į Žemę ir mokslininkai juos analizuos dar daugelį metų. Bet jau dabar laukiama ir naujos informacijos: vykdomi keli nauji egzoplanetų paieškos projektai, tarp kurių yra ilgai lauktas, tačiau daug kartų atidėliotas Jameso Webbo kosminio teleskopo projektas. Tiesioginį „Kepler“ vaidmenį perėmė kitas NASA teleskopas – „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS), kuris buvo iškeltas į orbitą anksčiau šiais metais. Pirmąsias nuotraukas jis užfiksavo rugpjūtį, o rugsėjį jau buvo identifikavęs dvi potencialias egzoplanetas.
Iki „Kepler“ efektyvumo TESS dar labai toli, tačiau jau netolimoje ateityje TESS ar koks nors kitas egzoplanetų medžiotojas neabejotinai viršys „Kepler“ atrastų planetų rekordą. Galingesni teleskppai į Žemę siųs didesnės raiškos, detalesnius vaizdus, nei kada nors galėjo užfiksuoti „Kepler“. Tuo tarpu kompiuterių mokslo pažanga leis mokslininkams surasti ir daugiau egzoplanetų „Kepler“ sukauptų duomenų šūsnyje. O atrandant vis daugiau ir daugiau tolimų pasaulių mes galėsime susidaryti vis aiškesnį vaizdą apie mūsų galaktinę kaimynystę.
„Kepler“ mums leido smarkiai išplėsti savo kosminį akiratį. „Dabar, dėl „Kepler“, pasikeitė tai, ką mes galvojome apie Visatą“, – sakė NASA astrofizikos padalinio vadovas Paulas Hertzas. „Kepler“ tikrai nebus paskutinis egzoplanetų medžiotojas, tačiau jis buvo pirmasis, todėl jis mums suteikė galimybę į Visatą pažvelgti kitaip.
„Kepler“ atvėrė vartus kosmoso tyrimams“, – sakė W.Boruckis.
