MP3 technologijos nuosavybės ir patentinių teisių istorija yra ganėtinai sudėtinga. Tačiau, trumpai tariant, Fraunhoferio institutas įgijo teisę licencijuoti tam tikrus MP3 patentus programinės įrangos kūrėjams, norėjusiems platinti ar pardavinėti šio formato turinio užkodavimo ir iškodavimo įrangą. Fraunhoferio institutas, skelbdamas apie licencijavimo programos pabaigą, savo pranešime rašė:
„Nors dabar esama efektyvesnių garso kodavimo/dekodavimo priemonių (kodekų), pasižyminčių pažangesnėmis funkcijomis, MP3 vis dar yra itin populiarus tarp vartotojų. Tačiau dauguma šiuolaikiškų turinio teikimo paslaugų – tokių kaip interneto televizijos ar radijo stotys – naudoja šiuolaikiškesnius IMO-MPEG kodekus – pavyzdžiui, AAC kodekų šeimą, o ateityje pereis prie MPEG-H. Šie kodekai turi daugiau funkcijų ir gali atkurti kur kas geresnę garso kokybę kur kas mažesnės apimties failuose nei MP3“.
Iš esmės galima būtų teigti, kad toks Fraunhoferio instituto sprendimas yra tik simbolinis, tačiau jis šiek tiek primena tuos istorinius kompiuterių raidos laikmečius, kai visi kompiuterių gamintojai vietoj lanksčiųjų diskelių skaitytuvų į naujus kompiuterius pradėjo montuoti optinių diskų skaitytuvus. Dar kurį laiką bus galima rasti vieną kitą ultrakonservatyvų grotuvų gamintoją, kuris ir toliau palaikys MP3 formatą, tačiau jį pakeis naujas standartas – AAC (Advanced Audio Coding) – kurį taip pat iš dalies sukūrė Fraunhoferio institutas.
Ir nors šiandien jau galime laidoti MP3, šio kodeko vaidmens skaitmeninio pasaulio raidai negalima nuvertinti: jis smarkiai palengvino garso failų siuntimąsi tais laikais, kai interneto pagrindą sudarė variniai laidai ir telefoninės linijos, jis į skaitmeninį pasaulį priviliojo daugybę informacinių technologijų „naujakurių“. „iPod“ ir „iTunes“ atvėrė naują erą „Apple“ istorijoje bei kažkuria prasme tapo neatskiriama išmaniųjų telefonų evoliucijos pradžios dalimi (pirmieji „iPhone“ paveldėjo tam tikrus „iPod“ elementus).
Tiesa, skirtingai, nei vinilinės plokštelės ar garso kasetės, MP3 formatas vargu ar turi bent kiek nostalginės vertės ir atgimimo po kelių dešimčių metų galimybės – vertinant šiuolaikiniais standartais, MP3 garso kokybė yra apgailėtina, o tam tikri tyrimai netgi kelia hipotezę, kad dėl MP3 formate naudojamo suspaudimo žmonės iš muzikinių instrumentų patiria ne teigiamas, o neigiamas emocines charakteristikas.
O kad suprastumėte, kiek nuo tikrojo, nesuspausto garso „nukerpa“ muzikos konvertavimas į MP3 formatą, paklausykite Suzanne Vegos dainos „Tom's Diner“, kurią kaip etaloną MP3 formato metu naudojo Karlheinzas Brandenburgas. Žemiau pateiktas ir garso, kuris buvo „nukirptas“ nuo dainos, įrašas.
