Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
„15min“ nuotr./Į svetainę Demotyvacija.lt užsukusiems lankytojams tenka apsilankyti ir One.lt projekte „Juokutis“. |
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
Agresyvi reklama
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
Pažeidimo neįžvelgia
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
Negerbia lankytojų
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.