Pirmieji šio gamintojo telefonai, kaip žinia, rinkoje labai smarkiai išsiskyrė tuo, kad pasižymėjo flagmanų techninėmis charakteristikomis (ir netgi su tam tikrais privalumais, kurių kiti flagmanai neturėjo), bet juos buvo galima įsigyti už pusę ar net trečdalį tos kainos, kurios už savo geriausius įrenginius prašė tuometiniai rinkos lyderiai.
Dabar gi „OnePlus“ flagmanai savo kainomis beveik susilygino su konkurentais ir įmonės atstovai ragina jų „viršutinės linijos“ įrenginius vadinti nebe „flagmanų žudikais“, o tiesiog flagmanais. Tik štai problema: telefonams iškilus virš vidutinių/žemų kainų segmento, gamintojui tapo nebepasiekiama milžiniška masė vartotojų, kurie vis dar liko tame vidutinių/žemų kainų pirkėjų segmente. Būtent šią spragą ir ketinama užpildyti su „Nord“ modeliu.
Ir visai gali būti, kad tą pavyks padaryti sėkmingai. Mat „OnePlus“ mažylis paveldėjo visas pagrindines teigiamas to paties gamintojo flagmanų savybes ir jo kainą pavyko sumažinti su nelabai dideliais kompromisais. Ir turbūt geriausias būdas įvertinti kompromisus yra lyginti „Nord“ su „OnePlus 8“ serijos įrenginiais.
Kokie gi tie pagrindiniai privalumai?
Pirma – ekranas. „Nord“ gali pasigirti 90 Hz AMOLED technologijos ekranu. Štai taip. Prieš pusantrų metų būtent „OnePlus“ išjudino visą rinką, savo pavyzdžiu („OnePlus 7 Pro”) peržengdama standartines išmaniųjų telefonų ekrano 60 Hz skleistinės ribas ir pasiūlydama 90 Hz dažniu atnaujinamą vaizdą (tiesa, „entuziastams“ skirtų retesnių telefonų su tokiu ekranu buvo kiek anksčiau). Ir nors naujausi „OnePlus“ flagmanai jau siūlo 120 Hz dažnį, vidutinių kainų segmente 60 Hz riba dar nebuvo pramušta. Iki šiol. Na, o AMOLED matricos, kaip žinia, pasiūlo puikią vaizdo kokybę. Taigi, kompromisų čia nebuvo.
Ekrano įstrižainė tik per plauką mažesnė nei pavasarinio flagmano „OnePlus 8“ ar pernykščio „OnePlus 7T“ (6,44 colio įstrižainė prieš 6,55 colio). Taigi, jeigu svarbiausias dalykas renkantis telefoną jums yra ekranas, tuomet šiame fronte su „Nord“ viskas gerai – gaunate tikrai flagmanišką dalį.
Antra – „OnePlus“ išskirtinis mechaninis perjungimo tarp garso, vibracijos ir tylos režimų slankiklis. Tokia gana nedidelė detalė, kuri šiek tiek nusižiūrėta nuo „iPhone“. Visą jos naudą įvertinsite tada, kai ateisite į kino teatrą. Kita vertus, šio slankiklio vertę pastaruoju metu smarkiai mažina išmanieji laikrodžiai, leidžiantys apskritai išjungti visus telefono garsus ir vartotoją apie žinutes ar skambučius informuoti tik lengvomis, išoriškai nepastebimomis riešo vibracijomis. Na, bet jei tokio laikrodžio vis dar neturite – tas slankiklis yra fantastiškas dalykas.
Trečia – greitojo įkrovimo technologija „Warp charge“. Jeigu neketinate dviem paroms išvykti į miškus, kuomet nėra nieko svarbiau už didelę akumuliatoriaus talpą ir įrenginio taupumą, tai greitasis įkrovimas yra pati svarbiausia su energija susijusi technologija, kurią galima rasti telefone.
Ketvirta – „OxygenOS“ vartotojo sąsaja. Iš esmės – švari „Android“ sistemos versija su minimaliais kosmetiniais pagražinimais. Jeigu jus erzina kai kurių gamintojų nesiliaujantys ketinimai pasiūlyti vartotojui „viską, ko jam reikia“ vos išsitraukus naują telefoną iš dėžutės (lyg jie žinotų, ko kiekvienam konkrečiam vartotojui reikia...), tai ši sąsaja kaip tik jums.
Piršto atspaudo skaitytuvas įtaisytas tiesiai į ekraną. Tai yra gerai. Blogai yra tai, kad jis įtaisytas ganėtinai žemai – tai yra nelabai patogu anatomiškai (norint atrakinti telefoną reikia lenkti nykštį žemyn) ir brangesniuose telefonų modeliuose šią problemą išspręsti sugebama. Kodėl čia pasirinktas tokia nepatogi atspaudo skaitytuvo vieta – sunku paaiškinti, bet veikiausiai tai yra susiję su vidiniu komponentų išdėstymu.
Kokie pagrindiniai skirtumai?
Akivaizdus veiksnys, leidęs telefono kainą sumažinti labiausiai – „Snapdragon 765G“ platforma. Ne tokia naši, kaip flagmano, negalinti „išspausti“ tiek grožio iš fotonuotraukų (nes jų apdorojimui galingi procesoriai labiausiai ir reikalingi), bet už tai labai adekvačiai „traukianti“ bet kokį žaidimą, kurį šiandien įmanoma įsidiegti į „Android“ telefonus.
Kalbant apie filmavimą ir fotografavimą... na, fotografija niekada nebuvo „OnePlus“ arkliukas. Ir žmonėms, kuriems išskirtinai svarbu instagramintis kokiomis nors ypatingomis sąlygomis – prastame apšvietime, bandant pritraukti pačias kiečiausias makro nuotraukas, pagriebti labiausiai kvapą gniaužiančius ultra-plataus lauko vaizdus ar panašiai – reikėtų elementariai žiūrėti į kitą prekės ženklą.
O „Nord“ modelyje gamintojas griebėsi vienos kvailokos, bet tarp kiniškų telefonų gamintojų labai išplitusios gudrybės, kuri lyg ir leidžia girtis, kad nugarėlėje įtaisyta keturių objektyvų kameros sistema („super-duper ultra quad camera system!!!“), bet vieną iš tų objektyvų galima nedelsiant nurašyti kaip šiukšlę, kurios atsisakymas galėtų šiek tiek pamažinti įrenginio kainą. Taip, 2 MP makro kameros tikriausiai nenaudosite. O jei naudosite... be reikalo. Pagrindinė kamera (tiesiogiai paveldėta iš „OnePlus 8“), priartinus vaizdą, bus efektyvesnė ir duos gražesnių vaizdų.
Asmenukėms naudojama dviejų objektyvų kamera, patalpinta į pailgą skylę kairiame viršutiniame ekrano kampe. Pagrindinis objektyvas yra sujungtas su 48 MP jutikliu, ultra-plataus lauko – su 8 MP jutikliu.
Bet vienas (jau minėtas) teigiamas dalykas, kuris nutiko norint apkarpyti įrenginio savikainą – plokščias ekranas. Patogus naudoti ir vienodai jautrus kiekviename paviršiaus taške, skirtingai nei brangesni, madingesni ties briaunomis užlenkti ekranai.
Už tai neigiamas dalykas – garsiakalbio įtaisymas. Šiame telefone, skirtingai nei brangesniuosiuose „OnePlus“ modeliuose, garsiakalbis yra tik vienas ir jis įtaisytas tiesiai į apatinę briauną. Vadinasi, pamirškite stereo ir, jeigu žiūrėsite kokius filmus ar klipus laikydami telefoną horizontaliai, bus didelė tikimybė, kad garso išėjimo angą užspausite delnu.
Kitas nelabai teigiamas (bet visai pakenčiamas) dalykas yra gana aukšta telefono „kakta“ ir storokas „pagurklis“ (na, tos juodos juostos, kurios skiria vaizdą rodantį ekrano plotą nuo pačios metalinės telefono briaunos). Prieš kokius trejus metus net „Apple“ galėtų tokiomis juostelėmis girtis, bet šiandienos flagmanams tai jau nebepriimtina (nebent jei tą flagmaną pagamino „Sony“). Bet „Nord“ – ne flagmanas.
Jeigu žvalgytumėtės pirkti „Nord“ lietuviškose prekyvietėse, galėtumėte rinktis iš 128 ir 256 GB vidinės atminties variantų (skiriasi ir darbinės atminties kiekiai – 8 GB pigesniame telefone, 12 GB brangesniame). Kainos skiriasi per 100 eurų (400 ir 500 atitinkamai). Spalvą galima rinktis iš ganėtinai blizgios žydros ir pilkos (dviejų atspalvių – pelenų ir onikso).
Kokia nauda?
Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti perkant telefoną – ar verta už štai tokį tokį daiktą pakloti štai tokius pinigus. Ir „Nord“ atveju atsakymas tikrai nėra paprastas. Mat teliko laukti vos kelias dienas, kol bus galima įsigyti „OnePlus 8T“ – telefoną su taip pat plokščiu ekranu, didesniu ekrano atnaujinimo dažniu, kur kas greičiau įkraunamu akumuliatoriumi, stipresne fotokamerų sistema ir stereo garsiakalbiais, kurie, reikia tikėtis, neužsidengs delnais žiūrint filmą. Kainų skirtumas – 200 eurų (400 eurų už „Nord“ prieš 600 eurų už „8T“). Ką bepasirinktumėte – kainos ir kokybės santykis tikrai nebūtų blogas.
