Bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovai didmeninės paslaugų kainos skaičiavimo problemą siūlo spręsti taikant ekonominio atkartojamumo testą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovas sako, kad tai apsunkintų reguliuotojo galimybes kontroliuoti kainas interneto paslaugų rinkoje.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė komiteto posėdyje trečiadienį teigė, kad fiksuoto interneto rinkoje dominuoja vienas dalyvis, kuriam priklauso ir didžioji infrastruktūros dalis.
Remdamasis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Bitė Lietuvos“ atstovas Vitalijus Kirvaitis teigė, kad 2006–2019 metais „Telia Lietuvos“ dalis fiksuoto interneto rinkoje padidėjo apie 20 procentinių punktų – nuo 41,6 iki 59,35 proc.
„Jeigu mes pasižiūrėsime po penkerių metų, išliekant tendencijoms „Telia“ dalis padidės nuo minėtų 60 procentų iki 70 procentų“, – komitete prognozavo V.Kirvaitis.
„Akivaizdu, kad situacija ne tik kad negerėja, bet ir galima sakyti, kad blogėja. Tas konkurencijos nebuvimas auga“, – pridūrė jis.
Pasak „Bitė Lietuvos“ atstovo, konkurenciją slopina RRT nustatyta „Telia Lietuvos“ didmeninės paslaugų kainos skaičiavimo tvarka bei tarnybos įpareigojimas bendrovei suteikti prieigą prie fiksuoti tinklo kitiems operatoriams.
Akivaizdu, kad situacija ne tik kad negerėja, bet ir galima sakyti, kad blogėja. Tas konkurencijos nebuvimas auga.
„Iš esmės esant dabartinei situacijai kitam operatoriui neįmanoma konkuruoti ir veikti pelningai, nes jo sąnaudos yra lygios mažmeninei kainai“, – teigė V.Kirvaitis.
„Net ir tais atvejais, kai tai yra esamas „Telia“ klientas ir mes prašome jam suteikti didmeninę paslaugą, (...) tai dažnu atveju pasakoma, kad techninių galimybių nėra ir mes didmeninės prieigos negausime“, – kalbėjo „Bitė Lietuvos“ atstovas.
Pasak jo, nuo 2022 metų rugpjūčio iki šių metų vasario iš 678-ių „Bitė Lietuvos“ prašymų suteikti prieigą prie infrastruktūros „Telia Lietuva“ tenkino tik 66.
Bendrovės „Tele2“ teisininkas Darius Guoba taip pat teigė, kad „Telia Lietuva“ tenkina apie 20 proc. įmonės prašymų suteikti prieigą prie infrastruktūros.
„Aštuoniasdešimt procentų būna – arba nėra techninių galimybių, arba tos techninės galimybės būna kažkodėl itin brangios, kainuojančios tūkstančiais, o jas įgyvendinus tas klientas taptų visiškai nuostolingas“, – Ekonomikos komitete kalbėjo D.Guoba.
„Kitas dalykas, dėl tų kainų mes irgi esame preliminariai pasiskaičiavę, kad mūsų sąnaudos (...) mažmeninei paslaugai būtų tolygios „Telia“ mažmeninei kainai“, – pridūrė jis.
„Bitė Lietuvos“ atstovas V.Kirvaitis mano, kad didmeninės kainos problemą galėtų išspręsti 2021 metais įstatymu įtvirtinto ekonominio atkartojamumo testo taikymas, tuo metu suteikiant prieigą prie infrastruktūros galėtų būti pasitelkta „trečiojo asmens administruojama sistema“, kuri leistų ryšio operatoriams išvengti tiesioginės komunikacijos.
Tuo metu „Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius teigė, kad bendrovės fiksuotojo ryšio rinka per pastaruosius trejus metus augo tik 1,5 proc.
„Mes klientais neaugame. Jeigu mes sugebėjome šiek tiek daugiau uždirbti pajamų, tai reiškia, kad mes gerai dirbame su savo mažmenine kaina ir mokame gerai sujungti tą paslaugą su kitomis paslaugomis“, – komitete teigė D. Karpovičius.
Pasak jo, šiuo metu didmeninę prieigą prie fiksuoto interneto ryšio iš „Telia“ perka 19 operatorių – jų klientų skaičius 2020–2022 metais atlikus daugiau nei 5 tūkst. prijungimų padidėjo 30,6 proc.: „Ta rinka iš tikrųjų yra didelė, aktyvi ir ji yra didėjanti“.
Jis įsitikinęs, kad konkurencija fiksuoto interneto rinkoje yra užtikrinama, o tai rodo ir bendros šios paslaugos kainos.
„Pagal fiksuoto interneto kainą (...) mes esame vieni pigiausių Europoje šalia Rumunijos ir Bulgarijos ir atsiliekame netgi labai stipriai nuo Lenkijos, Latvijos arba Estijos“, – teigė D.Karpovičius.
Pasak jo, ekonominio atkartojamumo testo taikymas kaip tik didintų paslaugų kainas: „Fiksuoto interneto kaina – mažmeninė ir didmeninė – atitinkamai irgi augtų ir augtų kaina vartotojui“.
RRT tarybos narys Giedrius Pūras sako, kad šio metodo taikymas sumažintų reguliuotojo galimybes kontroliuoti interneto paslaugų rinką.
„Jeigu šitas ekonominio atkartojamumo testas yra įgyvendinamas, tai reguliuotojui iš esmės yra surišamos rankos taikyti kainų kontrolę kaip tiesioginio poveikio mechanizmą“, – teigė G.Pūras.
Jo teigimu, RRT nėra sulaukusi rinkos dalyvių skundų dėl nesuteiktos prieigos prie infrastruktūros, taip pat dėl kainų skaičiavimo tvarkos poveikio jų maržoms.
G.Pūras teigė, kad šiemet RRT planuoja atlikti naują rinkos tyrimą, kurio metu kartu bus vertinama rinkos situacija atskiruose regionuose.