Optiniai diskai jau ilgą laiką naudojami įvairios informacijos saugojimui, nes yra pranašesni už kitas laikmenas kainos, ilgaamžiškumo bei patikimumo atžvilgiais. Tačiau talpos požiūriu šie diskai riboti, tad jau greitu metu gali nebetikti vis didesniems duomenų kiekiams saugoti.
Įprasto kompaktinio disko įrašymo metu informacija yra transformuojama į sekas, sudarytas iš dvejetainių skaičių, vadinamų bitais. Kiekvienas bitas lazerio skleidžiamu šviesos spinduliu yra užrašomas ant disko paviršiaus taškų pavidalu. Optinių diskų talpą labiausiai riboja šių taškų dydis, o taip pat ir paties disko išmatavimai. Dėl šviesos sklidimo dėsnių, taškų skersmuo ant disko paviršiaus negali būti mažesnis nei 500 nanometrų.
Neseniai žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje, optikos mokslininkas Minas Gu kartu su kolegomis parodė, kad šį fundamentalų dėsnį galima „apeiti“ duomenų įrašymui naudojant ne vieną, kaip šiuo metu įprasta, bet du skirtingų spalvų lazerio spindulius. Dėl jų tarpusavio sąveikos ant kompaktinės plokštelės paviršiaus tyrėjams pavyko užrašyti 9 nanometrų dydžio taškus. Toks taškas užima vieną dešimt tūkstantąją žmogaus plauko skersmens dalį ir sudaro sąlygas sukurti labai didelį duomenų tankį standartinio dydžio diske.
Mokslininkai teigia, kad jų darbas turėtų padaryti didelę įtaką itin kompaktiškų elektronikos prietaisų gamyboje ir paskatinti nanotechnologijų tyrimų raidą. Naująjį duomenų įrašymo metodą kol kas įmanoma įgyvendinti tik laboratorinėmis sąlygomis, tačiau jį ateityje būtų galima pritaikyti ir masinėje optinių kaupiklių gamyboje. Tokios talpios laikmenos neturėtų kainuoti brangiau nei šiuo metu esančios rinkoje, kadangi naujoji įrašymo technologija pagrįsta nebrangia ir plačiai naudojama optine įranga.
