Visos orų prognozės netikslios? Ekspertas paaiškino, kodėl klystama ir kurios programėlės patikimesnės

Nėra 100 proc. tikslių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) programėlių kūrėjas Liudas Baronas pabrėžė, kad net ir patys tiksliausi orų radarai bei modeliai nėra 100 proc. tikslūs, todėl visada rekomenduojama naudoti kelis informacijos šaltinius.

O viena pagrindinių netikslių prognozių priežasčių yra tai, kad orų programėlės remiasi ne faktiniais duomenimis, o orų modeliais (ECMWF, „Harmonie“, GFS, ICON-EU ir kitais), kurie yra pagrįsti ankstesnių duomenų skaičiavimais ir išvestomis prognozėmis.

„Šie modeliai naudoja daugybę meteorologinių duomenų (kintamųjų), kad apskaičiuotų ir pateiktų oro sąlygų prognozes tam tikrai valandai ir tam tikrai vietovei ar regionui ateityje“, – feisbuke aiškino jis.

Tikslesnes prognozes galima rasti tuose puslapiuose, kurie remiasi „Harmonie“ ir ECMWF orų modeliais, laikomais pačiais tiksliausiais Europoje.

Visgi esamomis sąlygoms atvaizduoti skirti orų prognozių modeliai, kuriais remiasi orų programėlės ar svetainės, yra atnaujinami kas kelias valandas.

Tai, anot L.Barono, reiškia, kad jei orų modelis buvo atnaujintas prieš dvi valandas, o per tą laiką oro sąlygos pasikeitė, naujausi pokyčiai nebus atspindėti. Orų programėlė ar svetainė atvaizduos tai, kas buvo paskaičiuota prieš dvi valandas, neįtraukiant naujausių oro sąlygų pokyčių.

„Orų modeliai negali tiksliai nuspėti lokaliai ir greitai susidarančių reiškinių, tokių kaip vasarą dažnai pasitaikančių trumpų audrų“, – paminėjo jis.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Lietus Vilniuje

L.Baronas taip pat atkreipė dėmesį, jog, kai programėlė rodo lietų tam tikrame miestelyje, tai nereiška, kad krituliai bus tolygiai pasiskirstę visame vietovės plote.

„Neretai būna taip, kad lietus lyja tik viename rajone, o kitame gali būti saulėta“, – pastebėjo jis.

Dėl šių priežasčių, norint gauti tiksliausią informaciją apie esamas oro sąlygas, jis rekomenduoja naudoti meteorologinius radarus bei patikrinti situaciją pro langą.

„Meteorologinis radaras vaizduoja kritulių būseną, intensyvumą, judėjimo greitį per paskutines valandas bei leidžia numatyti trumpalaikes kritulių prognozes. Tai – pagalbinis įrankis faktinei situacijai nustatyti ir nepateikia prognozės ateičiai.

Naudotojas, interpretuodamas duomenis, pats turi nuspręsti, kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji pasieks tam tikrą vietovę.

Radaro žemėlapiai suteikia patikimesnę informaciją nei valandinės prognozės. Tai ypač svarbu, kai reikia planuoti veiklas lauke ir norima tiksliai žinoti, ar artėja lietus, ar ne“, – aiškino L.Baronas.

Prognozės kas valandą – mažiau tikslios?

L.Barono teigimu, valandinių prognozių patikimumas paprastai svyruoja tarp 70–90 proc.

„Tokio trumpo intervalo prognozė dažnai nėra tiksli dėl to, jog valandinėse prognozėse dažnai matome tik automatiškai sugeneruotas reikšmes, kurias kuria kompiuteris, o ne sinoptikai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Karšta diena Vilniuje

Šios prognozės kartais gali būti klaidingos, nes jos kuriamos neatsižvelgiant į vietines oro sąlygų subtilybes ir staigius pokyčius.

Pavyzdžiui, jei programėlė nurodo, jog lis tam tikrą valandą, tai nereiškia, kad krituliai bus visur vienu metu – jie gali iškristi tik tam tikroje miesto dalyje, o kitur bus sausa“, – teigė jis.

Pasak programėlių kūrėjo, kadangi tokie modeliai yra atnaujinami kas kelias valandas, tarp tų atnaujinimų gal įvykti netikėtų oro sąlygų pokyčių, kurių modelis nepajėgia numatyti. Todėl esant sparčiai kintančiai atmosferos situacijai valandinės prognozės gali neatitikti realių oro sąlygų.

„Valandinės prognozės, nors ir atrodo labai detalios, iš tiesų gali sudaryti klaidingą tikslumo įspūdį. Realūs atmosferos procesai yra kompleksiški ir negali būti tiksliai nuspėti kas valandą.

Dėl šios priežasties sinoptikų sudarytos prognozės, kurios skirstomos į didesnius laiko intervalus, kaip rytas, diena, vakaras ir naktis, yra tikslesnės. Šios prognozės apima platesnį laiko intervalą ir yra mažiau linkusios į klaidas“, – pareiškė jis.