Laikui bėgant ozono skylės dydis kinta ir, remiantis palydovų duomenimis bei atliktais matavimais, šios skylės dydis rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje įprastai siekdavo maždaug 20 mln. km².
Šiais metais ozono skylės dydis rugsėjo 8 d. buvo 16,4 mln. km², o per kitas rugsėjo ir spalio mėnesių dienas buvo stebėtas mažėjimas iki mažiau nei 10 mln. km².
1989-aisiais buvo priimtas Monrealio protokolas – tarptautinė sutartis, draudžianti naudoti ozoną ardančias chemines medžiagas – ir tyrėjai tikisi, kad ozonas visiškai atsistatys iki 2070-ųjų.
Tačiau atrodo, jog šiųmetis ozo skylės mažėjimas yra mažiau susijęs su žmonių pastangomis ir didesnę įtaką padarė neįprastai išaugusi stratosferos temperatūra. Beje, pastarosios tyrėjai negali susieti su pasaulyje vykstančiais klimato pokyčiais.
„Tai retas įvykis ir mes vis dar bandome jį suprasti“, – teigia NASA atmosferos reiškinių mokslininkė Susan Strahan. „Jei nebūtų įvykęs šis [stratosferos] atšilimas, greičiausiai matytume daug įprastesnę [savo dydžiu] ozono skylę.“
