Čiksulubo smūgį, nutraukusį dinozaurų viešpatavimą, sudavė maždaug 10 km asteroidas, esantis Saulės sistemos regione už Jupiterio orbitos, šaltos ir tamsios išorinės ribos, toli nuo Saulės šviesos ir šilumos.
Tada į dabartinio Jukatano pusiasalio teritoriją atsitrenkęs asteroidas, palikdamas po savęs milžinišką kraterį, išnaikino apie 76 proc. visų Žemėje buvusių gyvūnų rūšių.
Pasak mokslininkų, tai buvo būtent asteroidas. Naujosios tarptautinės tyrėjų grupės išvados paneigia, kad tai galėjo būti kometa.
Iš kur atsirado ši mirtį atnešusi uoliena? Mokslininkai tai bandė išsiaiškinti tirdami nuosėdas.
-
„Tai pakeis mūsų istoriją“: NASA pristatė į Žemę pargabentus asteroido mėginius
-
Mokslinis proveržis: pirmą kartą „sausuose“ asteroiduose rasta vandens
-
Dviem asteroidams suteikti Vilniaus universiteto rektorių vardai
-
Kartą per šimtmetį: „planetų žudiku“ vadinamas kalno dydžio asteroidas priartės prie Žemės
Kreidos ir paleogeno sluoksniuose galima rasti tokių mineralų kaip iridis, rutenis, osmis, rodis, platina ir paladis. Šie platinos grupės elementai Žemėje, ypač paviršiuje, yra gana reti. Tačiau jie paplitę meteorituose.
Čiksulubo smūgis nebuvo vienintelis dalykas, kuris tuo metu vyko Žemėje. Beveik milijoną metų ties kreidos ir paleogeno riba veikė didžiulis vulkaninis regionas, vadinamas Dekano spąstais, ir iš Žemės gelmių į atvirą erdvę išmetė vulkaninę medžiagą. Tai dar vienas galimas šių platinos grupės elementų, pastebėtų ribiniuose sluoksniuose, šaltinis.
Tad Kelno universiteto Vokietijoje geochemiko Mario Fischer-Gödde vadovaujama komanda norėjo kartą ir visiems laikams išsiaiškinti, ar šie mineralai iš tiesų yra nežemiškos kilmės, o jei taip, ar juos galima susieti su konkrečia kosminių uolienų rūšimi.
Jų tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama rutenio mineralui. Ir išvadose nurodoma, kad rutenis kreidos ir paleogeno sluoksnyje nėra vietinis, jis atkeliavo iš kosmoso, rašo „Science Alert“.
Ir ne iš bet kur. Buvo aptiktas reto tipo asteroidas, vadinamas anglinguoju chondritu, kuriame gausu anglies. Jis atkeliavo iš išorinės Saulės sistemos, esančios už Jupiterio orbitos.
Šie rezultatai pagaliau atskleidė uolienos tapatybę.
Manoma, kad Jupiteris veikia kaip tam tikras barjeras išoriniams Saulės sistemos objektams, sulaikydamas asteroidus savo orbitos kelyje ir neleisdamas jiems keliauti toliau Saulės link. Kai kuriems kartais vis dėlto pavyksta prasmukti pro jį, tačiau paprastai jie į Žemę nukrenta daug mažesniais gabalais, ne tokiais, kaip Čiksulubo smūgį sukėlęs.
Kaip rašo „Live Science“, tikėtina, kad asteroidą Žemės link pastūmėjo susidūrimai su kitomis kosminėmis uolienomis arba veiksmai Saulės sistemoje, kurioje tokios dujinės milžinės, kaip Jupiteris, pasižymi didžiulėmis potvynių ir atoslūgių jėgomis, galinčiomis sutrikdyti stabilias asteroidų orbitas.
