Megafaunos amžius
Australijoje gyveno įvairūs milžiniški gyvūnai, vadinami megafauna, kol dauguma jų išnyko maždaug prieš 40 tūkst. metų. Ši megafauna gyveno kartu su gyvūnais, kuriuos dabar laikome būdingais Australijai – kengūromis, koalomis, krokodilais ir pan., tačiau daugelis jų buvo didesni.
Buvo milžiniškų vombatų, vadinamų, 2,5 m ūgio trumpaplaukių kengūrų ir 3 tonas sveriančio didžiausio kada nors gyvenusio vapsvaėdžio. Pavyzdžiui, kai kurios Australijos megafaunų rūšys, pavyzdžiui, raudonoji kengūra, emu ir kasuaras, išliko iki šių dienų.
Naujosios Gvinėjos iškastinė megafauna yra gerokai mažiau ištirta nei Australijos. Nepaisant to, kad Naujosios Gvinėjos iškasenos apgaubtos paslapties šydu, iš šių radinių sužinome apie įdomius ir neįprastus gyvūnus, kurių evoliucijos istorijos susipynusios su Australijos.
Paleontologai Naujojoje Gvinėjoje rengė ekspedicijas ir iškasinėjo fosilijų. Amerikiečių ir australų mokslininkų kasinėjimai atlikti 1960, 1970 ir 1980 m.
Būtent per archeologinius kasinėjimus septintojo dešimtmečio pradžioje, kuriems vadovavo Mary-Jane Mountain, buvo rasti du išnykusios milžiniškos kengūros žandikauliai.
T.Flannery aprašytoms fosilijoms yra apie 20 tūkst.–50 tūkst. metų. Jos paimtos iš Nombe uolų slėptuvės – archeologinės ir paleontologinės vietovės centrinės Papua Naujosios Gvinėjos kalnuose.
Netikėtas atradimas
Neseniai su Flinderso universiteto profesoriumi Gavinu Prideaux iš naujo buvo ištirtos Protemnodon nombe fosilijos ir aptikta kai kas netikėta. Ši keista kengūra nebuvo Protemnodon genties, kuri anksčiau gyveno visoje Australijoje nuo Kimberlio iki Tasmanijos, rūšis. Tai buvo kažkas daug primityvesnio.
Ypač neįprasti krūminiai dantys su išlenktomis emalio keteromis skyrė ją nuo visų kitų žinomų kengūrų. Šią rūšį nuspręsta perkelti į visiškai naują, tik Naujajai Gvinėjai būdingą gentį ir (labai kūrybiškai) pervadinti ją Nombe.
Tyrėjų išvados rodo, kad Nombe galėjo išsivystyti iš senovinės kengūros formos, kuri į Naująją Gvinėją iš Australijos atkeliavo vėlyvojo mioceno epochoje, maždaug prieš 5–8 milijonus metų.
Tais laikais Naujosios Gvinėjos ir Australijos salas dėl žemesnio jūros lygio jungė sausumos tiltas, o šiandien jas skiria Toreso sąsiauris.
Šis „tiltas“ leido ankstyviesiems Australijos žinduoliams, tarp jų – megafaunai, migruoti į Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškus. Torreso sąsiauriui vėl užtvenkus teritoriją, šių gyvūnų populiacijos atsiskyrė nuo Australijos giminaičių ir evoliucionavo atskirai, prisitaikydamos prie atogrąžų ir kalnų Naujosios Gvinėjos gyvenamajai vietos.
Dabar manoma, kad Nombe yra vienos iš šių senųjų kengūrų linijų palikuonis. Šis pritūpęs, raumeningas gyvūnas gyveno įvairiuose kalnuotuose atogrąžų miškuose su tankia žoline augalija. Jis evoliucionavo taip, kad galėjo maitintis tvirtais medžių ir krūmų lapais, todėl turėjo storą žandikaulį ir stiprius kramtomuosius raumenis.
Keisti, bet pažįstami gyvūnai
Apie endeminius Naujosios Gvinėjos gyvūnus už salos ribų žinoma nedaug, nors jie labai keisti ir įdomūs. Labai nedaug australų įsivaizduoja, kas yra ten, už sąsiaurio.
Papua Naujosios Gvinėjos muziejuje Port Moresbyje gyvena kelios rūšys didelių, ilgakaklių, kirmėles ryjančių echidnų, kurių viena sveria iki 15 kg.
Taip pat yra nykštukinių kasuarių ir daug įvairių Australijoje neegzistuojančių valabijų, medžio kengūrų ir oposumų rūšių, be to, dar daug kitų iškastinių gyvūnų.
Esame linkę manyti, kad šie gyvūnai yra išskirtinai australiški, tačiau Naujojoje Gvinėjoje yra ir kitų intriguojančių jų formų.
Įdomu, kad Nombe gali įkvėpti naujos gyvybės Naujosios Gvinėjos paleontologijai. Per ateinančius trejus metus planuojama atlikti tris kasinėjimus dviejose skirtingose vietovėse Papua Naujosios Gvinėjos rytuose ir centrinėje dalyje.
