Dabar tyrėjai paskelbė savo išvadas: sarkofaguose palaidoti dviejų turtingų vyrų palaikai – vieno bažnytininko, kuris galėjo sirgti „karalių liga“, o kito – jauno ir kilmingo palaikai bylojo apie sunkų gyvenimą, rašo „Live Science“.
Tulūzos III universiteto biologinės antropologijos profesorius Ericas Crubézy, praėjusį mėnesį prižiūrėjęs karstų atidarymą, ištyrė kaulus, kad sužinotų daugiau apie vyrų mirties amžių ir gyvenimo būdą.
„Pirmasis objektas identifikuotas pagal identifikacinę plokštelę ant jo karsto“, – „Live Science“ sakė E.Crubézy. Žalvarinėje plokštelėje nurodytas jo vardas – Antuanas de la Portas, kuris mirė 1710 m. gruodžio 24 d., būdamas 83 metų.
Antoine de la Porte buvo dvasininkas, atsakingas už katedrą. Savo turtais jis padėjo sustiprinti „Notre Dame“ chorą – tai gali paaiškinti, kodėl jis palaidotas centrinėje transepto dalyje, skirtoje elito paskutinio poilsio vietai.
Kaip teigiama universiteto pareiškime, A.de la Porte palaikai yra gana gerai išsilaikę, įskaitant jo kaulus, galvos ir barzdos plaukus bei kai kuriuos tekstilės gaminius, o ant sarkofago buvo padėti trys medaliai.
E.Crubézy sakė, kad dantys buvo puikios būklės, tačiau ant kūno beveik nebuvo jokių fizinio aktyvumo požymių, o tai reiškia, kad šis asmuo savo gyvenimo laikotarpiu greičiausiai buvo sėslus. Ant vyro didžiojo kojos piršto kaulo buvo matyti uždegiminio artrito požymių. Kadangi ši liga gali pasireikšti dėl alkoholio ir maisto pertekliaus, ji dažnai vadinama „karalių liga“.
Antrajame švininiame sarkofage trūko vardo lentelės, todėl jo gyventojas kol kas lieka nežinomas. Šiam vyrui mirties dieną buvo 25-40 metų, tačiau jo kūnas išdavė sunkų gyvenimą.
„Jis turi požymių žmogaus, kuris nuo jaunystės jodinėjo žirgais“, – sakė mokslininkas, – „o per metus ir mėnesius iki mirties neteko daugumos dantų.“
E.Crubézy taip pat iškėlė hipotezę, kad vyro mirties priežastis galėjo būti lėtinis meningitas, kurį sukėlė tuberkuliozė.
Dar labiau intrigavo pomirtinė nežinomo vyro laidojimo praktika. Tyrėjai aplink jo kaukolę ir ant pilvo aptiko lapų ir gėlių. „Kaukolė buvo nupjauta, o jo krūtinė atidaryta, kad būtų balzamuojama“, – sakė E.Crubézy, – „Tai buvo įprasta didikų praktika“.
„Jei jo mirties data buvo maždaug XVI a. antroji pusė arba XVII a. pradžia, galbūt galėsime jį identifikuoti mūsų turimame mirties registre. Jei tai ankstesnė data, tikriausiai niekada nesužinosime, kas jis buvo“, – gruodžio 9 d. spaudos konferencijoje sakė archeologas Christophe Besnieris, vadovavęs Nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto (INRAP) kasinėjimų komandai, pranešė „The Guardian“.
Artimiausiais mėnesiais bus atliekami papildomi tyrimai, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti daugiau informacijos apie vyrų geografinę kilmę ir jų mitybą. Be to, šie palaikai gali suteikti daugiau informacijos apie jų gyvenimo būdą ir mirtį. Galutinių tyrimų rezultatų tikimasi sulaukti 2023 m. pradžioje arba viduryje.
