„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Paaiškėjo, kodėl prekybos centrų pomidorai yra vandens skonio

Pramoniniu mastu auginami pomidorai garsėja savo skoniu, ar tiksliau, jo trūkumu. O jeigu laikote šaldytuve, reikalai dar liūdnesni.
Pomidorai
Pomidorai / „Fotolia“ nuotr.

Bet horizonte šviečiasi viltis: genetikai išsiaiškino, kas su pomidorais nutiko, ir kaip padaryti komerciškai auginamų pomidorų skonį tokį, kaip ir namuose auginamų. O geriausia, kad šis būdas gali būti panaudotas ir daugelio kitų vaisių ir daržovių skonio pagerinimui.

Harry Klee iš Floridos universiteto Geinsvilyje (JAV) su kolegomis paprašė savanorių įvertinti 398 skirtingų komercinių, agrarinio paveldo veislių ir laukinių rūšių pomidorų skonį. Dujų chromatografu išmatavę kiekvienos veislės cheminę sudėtį, jie nustatė pomidorams geidžiamą specifinį kvapą suteikiančias molekules.

Tada grupė visame pomidoro genome ieškojo genų variantų, arba alelių, nulemiančių kiekvienos veislės šių molekulių gamybos kiekį.

Slapti malonumai

Mokslininkai išsiaiškino, kad visose dabartinėse veislėse buvo geno variantas, lemiantis mažesnę daugelio svarbių kvapo molekulių gamybą. „Galima skaityti visą sąrašą ir sakyti „ak, žiūrėkite, štai genas, lemiantis lakiųjų medžiagų gamybą“ – ir „ak, pažvelkite, šiuolaikinėse veislėse šis alelis silpnesnis“, - sako H.Klee.

Pranašesni aleliai tikriausiai buvo prarasti atsitiktinai, nes selekcininkai labiau susitelkė į derliaus gausinimą, sako jis. Kadangi kiekvienas alelis skonį pakeičia labai nestipriai, vieno ar dviejų praradimas būtų nepastebimas – bet laikui bėgant, šie besikaupiantys praradimai lėmė stiprų skonio susilpnėjimą.

Pranašesni aleliai išliko agrarinio paveldo veislėse, tad selekcininkams turėtų pavykti juos grąžinti į komercinius produktus prekybos centruose. Būtent tai H.Klee dabar ir atlieka savo laboratorijoje ir tikisi sulaukti rezultatų maždaug per metus.

Žemuogių staigmena

Gera naujiena, kad tai neturėtų labai sumažinti derliaus, nes lakiųjų medžiagų koncentracijos yra labai mažos, sako jis.

H.Klee tokiu pat būdu identifikavo molekules ir skonį lemiančius genus žemuogėse ir mėlynėse, ir tikisi, kad ši technika tiks ir kitoms žemės ūkio kultūroms. Ir išties, Carol Wagstaff iš Readingo universiteto (JK) su kolegomis tokiu būdu išveda skanesnę gražgarstę.

Bet skanesnės veislės plačiau nepaplis tol, kol jų savo daržuose nepradės auginti pramoniniai augintojai, kuriems labiau rūpi derlius ir atsparumas ligoms. Taip nutiks tik tuo atveju, jeigu pakankamai pirkėjų pareikalaus skanesnio maisto, pažymi C.Wagstaff.

Reikalus komplikuoja tai, kad prekybos centruose pateikiami vaisiai ir daržovės dažniausiai nebūna pažymėti kaip vienos ar kitos veislės. Kol to nėra – nors keliems produktams, tarp kurių kai kurie pomidorai, obuoliai ir pomidorai – vartotojai neturi priemonių, kaip pareikalauti geresnio skonio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“