Paaugliai vengia draudimų
Paaugliai socialiniuose tinkluose ieško pripažinimo, įvertinimo, bendravimo ir kartu atsiribojimo nuo realybės galimybės – visa tai patrauklu sprendžiant paauglystės iššūkius.
Tačiau per ekranus vaikus pasiekia ir nelegalus, žalingas turinys, patyčios, neapykantos kalba, pornografija, sekstingas, duomenų vagystės bei kiti kibernetinės saugos iššūkiai. Renata Gaudinskaitė, Skaitmeninės etikos centro steigėja, sako, kad dalis paauglių net susidūrę su itin šokiruojančia informacija ir problemomis internete patirtimi su suaugusiaisiais nesidalina.
„Dažnu atveju paaugliai tiesiog stengiasi „užnaršyti“ ar „užžaisti“ slegiančią emociją, kilusią susidūrus su problemomis. Vaikai mano, kad yra patys kalti dėl situacijų, į kurias patenka, arba bijo, kad pasidalijimas negatyvia patirtimi gali suerzinti ar išgąsdinti suaugusiuosius, o tada jie iš viso uždraus ar apribos naudojimąsi internetu, socialiniais tinklais“, – teigia R.Gaudinskaitė.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis atkreipia dėmesį, kad net ir suaugusieji ne visada žino, kaip elgtis susidūrus su saugumo iššūkiais internete, jiems taip pat reikalinga pagalba patyrus duomenų vagystę, patyčias ar šmeižtą socialiniuose tinkluose, todėl į naršančius vaikus reikėtų atkreipti ypač daug dėmesio.
„Incidentai internete padaro vis daugiau žalos tiek suaugusiesiems, tiek paaugliams, kurie ne visada tinkamai įvertina pavojus, smalsaudami atsidaro netinkamą turinį. Tiek vaikai, tiek ir jų tėvai neretai nežino, ką tokiais atvejais galima padaryti ir kur kreiptis, negali patys išspręsti susidariusios situacijos ir jiems prireikia skirtingų sričių specialistų pagalbos, todėl sukūrėme paslaugą „Neapykantai STOP“, – sako L.Laugalis.
Pasak L.Laugalio, socialiniuose tinkluose susidūrus su patyčiomis ar net duomenų vagyste, įsilaužimu į paskyras, suteikiamos psichologo, teisininko ir IT specialisto konsultacijos, kad būtų kiek įmanoma greičiau ir efektyviau atitaisyta žala.
Svarbiausia – bendrauti su vaiku
Sprendžiant virtualioje erdvėje paaugliams kylančias problemas, universalia išeitimi išlieka bendravimas ir suaugusiųjų rodomas dėmesys. Anot R.Gaudinskaitės, kalbėtis su vaikais reikėtų taip, kad jie suprastų: suaugęs žmogus yra šalia ir pasirengęs padėti, nepriklausomai nuo to, kokia didelė gali atrodyti problema. Sudėtingų situacijų internete išvengti ir jas išspręsti padeda ne vienkartiniai pokalbiai, bet nuolatinis grįžimas prie temos.
„Sudėtingus pokalbius pradėti bus paprasčiau, jei nuolat domėsimės, kuo vaikas gyvena internete, kas ten vyksta, kas jį domina, kokių dalykų sužino, kokia jo nuomonė įvairiais klausimais, ką internete pamatė, perskaitė ar patyrė. Nuoširdus domėjimasis sukuria pasitikėjimą, kuris būtinas, kad sunkiu momentu vaikas pagalbos ieškoti ateitų pas jus“, – sako R.Gaudinskaitė.
Specialistė ragina tėvus kurti ryšį su vaiku ir nesigriebti visiško interneto draudimo kaip problemos sprendimo būdo, nes tai nesukuria pasitikėjimo. Realaus ir virtualaus gyvenimo balansą palaikyti padeda nuoseklios taisyklės, kaip šeimoje naudositės internetu, pavyzdžiui, galima susitarti, kad išmaniaisiais įrenginiais nesinaudosite miegamajame, valgio ir bendravimo metu, o ryte stengsitės kuo vėlesniam laikui palikti pirmą sąlytį su ekranais. Taip pat verta savaitėje turėti keletą valandų ar net visą dieną be ekranų.
„Neretai iš tėvų išgirstame, kad įtraukti paauglį į tokius susitarimus – misija neįmanoma. Visgi praktika rodo, jog veiksminga gali būti pasiūlyti būtent paaugliui vadovauti tokiam pasikalbėjimui, klausiant jo patarimų ir juos girdint, leidžiant jam paskirstyti užduotis, atsakomybes, domintis jo nuomone, kokios grėsmės tyko internete. Vedant seminarus paaugliams pastebime, kad gerus patarimus dėl naudojimosi internetu dalija patys vaikai – šiuolaikiniai interneto čiabuviai. Taip pat labai svarbu ne tik kalbėtis, bet ir savo pavyzdžiu rodyti, koks yra tinkamas elgesys su technologijomis“, – pataria R.Gaudinskaitė.
Reaguojant saugumas didėja
R.Gaudinskaitė sako, kad paaugliai užsimena apie atvejus, kai asmeniškai socialiniuose tinkluose parašę suaugę asmenys prašo jiems siųsti net ir savo apsinuoginusių nuotraukas, grasina, bendraamžiai internete šaiposi vieni iš kitų, iš neigiamos pusės aptarinėja bendraamžių paskelbtas nuotraukas. Tokiais atvejais treniruoti įgūdžiai ir iš anksto aptarta galima vaiko reakcija į situaciją labai padeda sumažinti emocinę žalą.
„Sekstingas, patyčios, neapykantos kalba – tai tik keletas temų apie rizikas internete iš viso spektro, kurį aptarinėjame su vaikais ir paaugliais mūsų paskaitose ir mokomės atsparumo, analizuojame būdus, kaip palikti nepatogią situaciją atsitraukiant ir kaip pasakyti „ne“, kai tą padaryti sudėtinga“, – sako R.Gaudinskaitė.
L.Laugalis atkreipia dėmesį, kad žinios, kaip saugiai elgtis virtualioje erdvėje, ir nusikalstamo elgesio netoleravimas padeda kurti bendravimo kultūrą internete, todėl reaguojant į nusikaltimus vaikams ir paaugliams internetą darome vis saugesnį.
„Susidūrę su problemomis internete, tiek paaugliai, tiek tėvai jaučiasi pasimetę, todėl pasirūpiname, kad mūsų klientai gautų visą reikalingą pagalbą. Laiku suteikta psichologo konsultacija gali užkirsti kelią rimtesniems padariniams emocinei sveikatai, o IT specialistai padeda tinkamai apsaugoti savo paskyras po duomenų vagystės, susikurti stiprius slaptažodžius ir išvengti tokių situacijų ateityje. Teisininko konsultacija gali būti svarbi tiek po duomenų vagystės, tiek susidūrus su grasinimais, seksualiniu priekabiavimu prie nepilnamečių internete“, – teigė L.Laugalis.
