Šis muilas jam atnešė pagrindinį prizą kasmetiniame konkurse „Jaunojo mokslininko iššūkis“, kuriuo siekiama paskatinti vaikus ir paauglius ieškoti kasdienių problemų sprendimo būdų.
Konkursą organizuoja JAV įsikūrusi tarptautinė „3M“ kompanija, plačiai žinoma dėl to, kad septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje sukūrė ir užpatentavo N95 kaukę.
Hemanas Bekelis ketverius metus gyveno Etiopijoje, kol jo šeima persikėlė gyventi į JAV, ir sako, kad prisiminimai apie tai, kaip matė žmones, visą dieną dirbančius po kaitria saule, įkvėpė jo išradimą, kuris, kaip jis tikisi, vieną dieną bus ir įperkamas, ir veiksmingas.
Muilas per odą tiekia vaistus, kurie suaktyvina organizmo imuninę sistemą kovai su vėžinėmis ląstelėmis.
Jei jis veiks ir bus nustatyta, kad tai yra saugus gydymo būdas, jis galėtų labai padėti tiems, kurie negali sau leisti šiuo metu taikomo brangaus odos vėžio gydymo, kuris gali kainuoti apie 40 tūkst. JAV dolerių.
Jis pradėjo kurti muilą namuose, bet kai tapo „3M“ jaunųjų mokslininkų konkurso finalininku, kreipėsi pagalbos į Virdžinijos universitetą ir Džordžtauno universitetą, taip pat į savo mentorę Deborą Izabelę, „3M“ produktų inžinierę.
Pagrindinis junginys yra imidazochinolinas, kuris jau naudojamas kaip lokalus vaistas tokioms ligoms kaip karpos, grybelinės infekcijos ir spuogai gydyti. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat patvirtino, kad juo galima gydyti bazalinių ląstelių karcinomą.
Paprastai muilą laikome priemone, kuri viską nuplauna, tačiau Hemano muilas turi papildomą sudedamąją dalį, todėl su vėžiu kovojantys junginiai išlieka ilgai po paskutinio skalavimo.
„Jis iš tiesų yra šiek tiek lipnesnis [nei įprastas muilas], nes turi lipidų pagrindu sukurtų nanodalelių, o visa jo esmė yra ta, kad net ir nuplovus muilą, vaistinės dalys liks ant odos“, – paaiškino Hemanas interviu „National Public Radio“ (NPR) žurnalistui Maxui Barnhartui.
Pirmąsias lipidines nanodaleles kaip vaistų pernešimo priemonę FDA patvirtino 2018 m. Jos geriausiai žinomos dėl to, kad buvo naudojamos „Moderna“ ir „Pfizer“ gaminamose vakcinose COVID-19.
Tačiau tam, kad jos veiktų, nebūtina jų švirkšti. Užteptos ant odos lipidinės nanodalelės jos paviršiuje sudaro nematomą sluoksnį, kuris padeda joms prasiskverbti į odą ir kartu pernešti tuos veikliuosius junginius.
Tiesa, vis dar neaišku, kaip gerai lipidų nanodalelės prasiskverbia į tokius gyvus audinius kaip oda, tačiau galbūt Hemano išradimas padės pradėti šiuos tyrimus.
