Daugybė žmonių griebiasi paguodos maisto, kai jaučiasi prislėgti, patiria stresą ar jiems tiesiog reikia šiek tiek atsigaivinti. Paguodos maistas dažnai asocijuojasi su nerūpestingais prisiminimais ir tam tikra prasme gali suteikti šilumos ir užtikrintumo jausmą. Tačiau kodėl mes vėl ir vėl norime šių maisto produktų? Ir, nepaisant pavadinimo, ar jie iš tikrųjų mus paguodžia?
Oksfordo universiteto eksperimentinis psichologas Charles Spence'as mano, kad žmonės tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai patogius maisto produktus sieja su teigiamais ir laimingais prisiminimais.
„Tai yra maistas, kurį žmogus gaudavo, kai juo rūpinosi, pavyzdžiui, vaikystėje, ir kurio suaugę žmonės griebiasi, kai jaučia emocinę grėsmę“, – „Live Science“ sakė Ch.Spence'as.
Jis daug rašė apie paguodos valgymo psichologiją. 2017 m. straipsnyje, paskelbtame žurnale „International Journal of Gastronomy and Food Science“, jis rašė, kad paguodos maistas paprastai būna paprastai pagaminamas, dažnai siejamas su kokia nors praeities švente ir dažnai turi daug cukraus ar angliavandenių, t. y. beveik visada yra kaloringas.
Tyrimais nustatyta, kad smegenys „apdovanoja“ žmones, kai jie vartoja tam tikrus maisto produktus. Remiantis 2020 m. žurnale „Physiology & Behavior“ paskelbtu straipsniu, smegenyse yra „hedoninių karštųjų taškų“ – specializuotų subregionų, kurie sustiprina apdovanojimo jausmą arba „mėgavimąsi“ maloniais skoniais, įskaitant saldų, riebų ir sūrų maistą. Tai gali sukelti dopamino poveikį, kuris sustiprina žmogaus motyvaciją ieškoti ir vartoti skanių maisto produktų.
Todėl smegenys gali skatinti žmones ieškoti ir vartoti tam tikrus maisto produktus.
Tačiau kodėl paguodos maistas apskritai yra ne itin sveikas?
Dopaminas yra esminė smegenų cheminė medžiaga, kuri daro įtakos žmogaus nuotaikai, motyvcijai. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tam tikri maisto produktai, kartais vadinami „hiperalkoholiniais“, katalizuoja intensyvų malonumo jausmą. Dėl to smegenys skatina mus šių produktų siekti pakartotinai.
Pasak Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos, itin skanūs maisto produktai paprastai yra lengvai virškinami, saldūs, sūrūs arba sotūs. Yra žinoma, kad itin skanus maistas skatina įvairių hormonų, ne tik dopamino, išsiskyrimą, įskaitant insuliną, kortizolį (stresą) ir leptiną (alkį). Šių hormonų padidėjimas gali sukelti potraukį tam tikram maistui ar skoniui. Sveikuose maisto produktuose paprastai nėra nė vieno iš šių elementų, pavyzdžiui, lapiniuose žalumynuose yra daug vitaminų, mineralų ir skaidulų, bet mažai cukraus ir druskos, todėl žmogaus smegenys nėra linkusios jų trokšti taip pat, kaip keksiuko ar picos gabalėlio.
Lapiniuose žalumynuose yra daug vitaminų, mineralų ir skaidulų, bet mažai cukraus ir druskos, todėl žmogaus smegenys nėra linkusios jų trokšti taip pat, kaip keksiuko ar picos gabalėlio.
Ar paguodą maiste iš tiesų randame?
Patogus maistas – tai bandymas jaustis patenkintam arba streso malšinimo priemonė, tačiau tyrimai rodo, kad jis ne visada veiksmingas siekiant šio tikslo.
2020 m. „OnePoll“ atliktame tyrime nustatyta, kad, norėdami susidoroti su pandemijos ir su ja susijusio karantino padariniais, du trečdaliai suaugusių JAV gyventojų sąmoningai ar nesąmoningai valgė maistą, kurį mėgo vaikystėje. Nepaisant to, mažiau nei pusė (41proc.) respondentų teigė, kad paguodos maisto produktus renkasi tam, kad „suteiktų laimės“.
Dar daugiau, 2022 m. prekybos centro „Aldi“ užsakymu atliktoje 2 000 suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų apklausoje vienas iš keturių žmonių prisipažino, kad bent penkis kartus per savaitę valgo paguodos maistą, nors daugiau nei pusė (56 proc.) teigė, kad dėl šių patiekalų jie jaučiasi blogiau.
Toje pačioje ataskaitoje nustatyta, kad 57 proc. dalyvių prisipažino, jog valgydami mėgstamą paguodos maistą gailisi. Šie tyrimai rodo, kad paguodos maistas yra veiksmingas trumpalaikis dopamino poveikis, tačiau ilgainiui dažnai gali sukelti gailesčio ir gėdos jausmą, galbūt todėl, kad žmonės žino, jog šis maistas nėra jiems naudingas mitybos požiūriu.
Tačiau kiti tyrimai parodė, kad paguodos maistas gali mus nuraminti ir suteikti paguodos jausmą, tik ne daugiau nei bet koks kitas maistas. 2014 m. žurnale „Health Psychology“ paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad paguodos maistas gali iš karto pakelti nuotaiką, tačiau nustatyta, kad bet koks maistas, nepriklausomai nuo to, ar žmogus jo ragavo, ar ne, gali pasiekti tą patį rezultatą. Tyrėjai teigė, kad žmonės gali suteikti paguodos maistui „kreditą“ už nuotaikos poveikį, kuris būtų pasireiškęs net ir nesant to konkretaus maisto.
