„Kaip vasarai, tai įspūdingas bangavimas“, – pajūrio nuotaikas ties Klaipėda apibūdino A.Siakki.
Pašėlusios jūros vaizdais feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ suskubo dalintis ir internautai.
A.Siakki teigimu, tokia audra Lietuvos pajūryje pasirodo maždaug kas 5 metus.
„Kažkur penkerius metus jau nematėm [tokių bangų]. Rugpjūčio mėnesį dažniausiai pasitaiko toks galingas vėjas, bangos“, – teigė „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas.
Įspūdingos bangos pastebėtos visoje pakrantėje – nuo Klaipėdos iki Šventosios.
„Šiandien ir plotas paplūdimio sumažėjęs. Pirmojoje Melnragėje ne taip stipriai nuplauta, kaip nuo Antrosios Melnragės iki Girulių. Plius Smiltynę smarkiai skalauja“, – priežastį įvardijo A.Siakki.
Jo teigimu, ties Klaipėdos molu matyti kaituotojų, besimėgaujančių gamtos išdaigomis.
Klimato kaitos efektai
Kaip anksčiau 15min pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, spartėjanti klimato kaita veikia ir Baltijos jūrą.
„Padidės jūros audringumas, o tai skatina jūros krantų ardą. Iš vienos pusės tai yra blogai, nes gali naikinti žmonių turtą, tačiau pasikeitęs, statesnis povandeninio šlaito nuolydis leidžia bangoms lūžti ir Lietuvos jūroje mes jau galime matyti banglentininkus“, – pasakojo mokslininkė.
Jos teigimu, būtent žmogaus vykdoma ūkinė veikla ir klimato kaita sukūrė sąlygas banglenčių sportui Lietuvoje.
Dėl klimato kaitos taip pat šiltės vidutinė Baltijos jūros temperatūra bei didės audrų skaičius.
Klimato kaita pasijaus ir per vandens lygio kilimą. Mokslininkų teigimu, vandens lygis ties mūsų krantais per pastarąjį šimtmetį jau yra pakilęs 20 centimetrų ir šis procesas tik greitėja.
Prognozuojama, kad Lietuva vandens lygio kilimą pajus stipriau nei kitos Baltijos jūros regiono šalys. Modeliai rodo, kad jūros lygis iki amžiaus pabaigos gali pakilti apie pusę metro, o pagal juodžiausią scenarijų – ir iki metro.
